Vilniuje tęsiama gegužės mėnesį prasidėjusi atliekų tvarkymo sistemos pertvarka – Karoliniškėse, V. Druskio gatvėje įrengta ir vilniečiams pristatyta nauja pusiau požeminių konteinerių aikštelė. Iki 2020 m. planuojama įrengti 780 tokių aikštelių, kurios užtikrins švarą ir tvarką visame mieste bei bus integruotos į bendrą atliekų tvarkymo sistemą.

„Prasidėję atliekų tvarkymo sistemos pokyčiai turi aiškų tikslą – švarus miestas, sklandžiai veikianti ir miestiečiams kuo mažiau kainuojanti sistema. Šie konteineriai – tai ir nuosekliai viso miesto mastu diegiamos naujos atliekų tvarkymo kultūros simbolis. Rūpinamės, kad visos sistemos grandys veiktų integraliai, o miestiečiai turėtų galimybes patogiai ir atsakingai atsisveikinti su atliekomis. Dėl to mieste augs didelio  gabarito atliekų aikštelių skaičius, netrukus bus galima rūšiuoti ir suyrančias maisto atliekas, o miestiečiai jau spėjo įsitikinti, kad didžiajai daugumai tai dar ir kainuoja mažiau“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) primena, kad ji statybos valstybinę priežiūrą vykdo tol, kol vykdoma statinio statyba. Tuo metu VTPSI gali įpareigoti statytoją pašalinti trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų projekto sprendinius. Dalyvaudami statybos užbaigimo procedūrose šios įstaigos pareigūnai taip pat tikrina pastatyto statinio atitiktį projektui ir, tik nenustatę esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių, pasirašo statybos užbaigimo aktą ar patvirtina statytojo pateiktą deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą.

"Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenagrinėja skundų, kai statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų".

Apie savavališkai užimtą palėpės dalį plačiau skaitykite "Diena.lt" čia.

Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad es­tai iš tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių yra ly­de­riai ko­ne vi­so­se sri­ty­se. Kaip jiems se­ka­si tvar­ky­tis su at­lie­ko­mis, ko­kią sis­te­mą jie yra su­kū­rę, praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ma­tė Klai­pė­dos RATC spe­cia­lis­tai, sve­čia­vę­si Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­re.

Pri­va­tus vers­las pa­bė­go

Pir­mas pa­ste­bė­ji­mas, kad Es­ti­jo­je sa­vi­val­dy­bių įsteig­ti atlie­kų tvar­ky­mo cent­rai, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, ga­li pa­tys įsi­gy­ti trans­por­tą ir teik­ti at­lie­kų su­rin­ki­mo bei iš­ve­ži­mo paslau­gas.

Plačiau apie tai skaitykite www.diena.lt paskelbtame straipsnyje čia.

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos įvykdytų urėdijų, mokesčių ir pensijų, aukštojo mokslo ir švietimo reformų, rudenį numatoma dar viena reforma - daugiabučių namų administravimo. Aplinkos ministerija planuoja parengti Bendrosios nuosavybės valdymo įstatymo projektą, kuriame būtų aptartos visos daugiabučių namų bendrosios nuosavybės valdymo formos: administravimo, bendrijų klausimai, jungtinės veiklos atvejai. 

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje administratoriai prižiūri daugiau nei 15 tūkst. namų, bendrijos - daugiau nei 8 tūkst., jungtinės veiklos sutartimis administruojami daugiau nei 5 tūkst. namų. Daugiau nei 4 tūkst. namų neturi valdytojo. 

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Lauras Stacevičius Seime surengė diskusijų ciklą, kurių metu aptartos svarbiausios su daugiabučių namų priežiūra, jų bendrojo naudojimo patalpų valdymu susijusios problemos. 

Apie tai, kaip planuojama keisti dabar galiojantį teisinį reguliavimą naujienų agentūros ELTA žurnalistė Jadvyga Bieliavska kalbėjosi su vienmandatėje Kauno Dainavos rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu Lauru Stacevičiumi. 

Visą pokalbį skaitykite www.ve.lt čia.

Vilniaus miesto savivaldybė pradeda pažeidimų procedūrą prieš tris sostinėje dirbančius atliekų vežėjus. Išankstiniais duomenimis, sankcijų suma gali siekti apie 40 tūkst. eurų. Tai suma, kurias vežėjai gaus pagal iš anksto sudarytas atliekų vežimo sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe.

Kai baigėsi vežėjams skirtas pereinamasis laikotarpis, Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) per daugiau nei dvi gegužės savaites, sostinėje įvertino vilniečių laiškus ir skambučius bei užfiksavo 683 pažeidimus.

Gaisras - ne juokai ir į priešgaisrinę saugą taip pat reikėtų žiūrėti atsakingai.

Ši 15min publikacija, žvelgiant į ją su humoru, gali priminti iš realaus gyvenimo surinktų anekdotų rinkinį. Ko tik žmonės neprisigalvoja, kad galėtų gyventi nesaugiai, t. y. patogiai. Tačiau iš tiesų aptariamas rimtas, gyvybiškai svarbus dalykas – daugelio lietuvių pomėgis sėdėti ant parako statinės. Tokią gyventojų teisę, žvelgiant priešgaisrinės saugos specialisto akimis, tam tikra prasme įtvirtina net pagrindinis mūsų šalies įstatymas, užtikrinantis būsto neliečiamybę.

Skaitykite daugiau: "15min.lt" čia.

Daugiabučių gyventojai, nenorintys skirti daug lėšų automobilio plovimui, dažnai nepaiso aplinkosaugos taisyklių ir savo transporto priemonę plauna vandens telkinių pakrantėse ar tiesiog daugiabučių namų kiemuose. Nuosavų namų savininkai mano, kad tokių rūpesčių neturi ir plauna automobilį savo kieme. Tačiau tik labai maža dalis tokių žmonių žino, kad jie daro sau meškos paslaugą. GRYNAS.lt aiškinasi, kur iš tiesų galima plauti savo transporto priemonę, ar galima tai daryti savo nuosavame kieme, ir kokios baudos gresia už automobilio plovimą neleistinoje vietoje.

Skaitykite daugiau "Delfi.lt" čia.

Lietuvoje kelią vis aktyviau skinasi ekologiško ir aplinkai draugiško transporto idėjos. Gyventojų, besirenkančių elektromobilius ar hibridines transporto priemones, mūsų šalyje daugėja, o sąlygos jomis važinėti tampa vis palankesnės. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, prieš kelerius metus rasti, kur įkrauti elektromobilį, buvo nemenkas iššūkis, tačiau šiandien įkrovimo stotelės yra įrenginėjamos ne tik prie verslo bei prekybos centrų, bet ir prie naujai statomų gyvenamųjų namų.

Skaitykite daugiau "Delfi.lt" čia.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi daugiabučio namo gyventojų ir UAB „Ukmergės šiluma“ ginčą dėl mokėjimo už bendrųjų patalpų šildymą, nepritarė vartotojų reikalavimams, kad šios išlaidos būtų paskirstomos tik tiems butams, kurie yra prisijungę prie centralizuoto šildymo sistemos. Visąs straipsnis paskelbtas "Alfa.lt" čia.