Atsakomybę už visą daugiabučio modernizaciją prisiimanti daugiabučio bendrija, kuklus savivaldybių indėlis į renovaciją ir galimybė pasirinkti dalinę ir – mažiau kompensuojamą – būsto modernizaciją. Taip galima apibūdinti Estijos, kurioje 75 proc. gyventojų gyvena daugiabučiuose, renovacijos modelį. Visgi Lietuvoje, kur renovacijos modelis labiau centralizuotas, daugiabučių renovuota yra dvigubai daugiau. Labiausiai žavėjo Lietuvos savivaldybių aktyvumas Su Lietuvoje įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa į Vilnių atvyko susipažinti Estijos Daugiabučių bendrijų asociacijos vadovai, energetikos ekspertai ir daugiabučių bendrijų pirmininkai. Svečiams buvo aprodyti keli modernizuoti daugiabučiai, pasirinkę pažangias energinio efektyvumo priemones – saulės kolektorius, šilumos siurblius ir t. t. Tačiau labiausiai svečiams į akis kritęs renovacijos Lietuvoje ypatumas – aktyvus savivaldybių vaidmuo modernizacijos procese.

Šiandien Seimo priimtomis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisomis nustatytas naujas valstybės paramos šiam tikslui teikimo modelis. Jos įsigalios lapkričio 1 d. 

Tikimasi, kaip sako pataisas rengusio Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, kad naujosios nuostatos dar labiau paskatins senų daugiabučių savininkus renovuoti savo namus. 

Vilniaus miestas skatina gyventojus būti savo kiemo šeimininkais, todėl pirmiausia siūloma gyventojams susiformuoti ir įsiteisinti žemės sklypą, esantį prie daugiabučio. Tam būtina įsteigti namo bendriją, jeigu daugiabutis namas tokios dar neturi. Suformavus sklypą, gyventojai galės patys nusistatyti tvarką savo kieme ir fizinėmis priemonėmis apriboti pašalinio transporto patekimą į jį.

Komisija, išnagrinėjusi vartotojo V. V. ir AB „Klaipėdos energija“ ginčą, pasisakė, kad šilumos tiekėjas teisėtai ir pagrįstai vartotojui teikia sąskaitas už bendrųjų patalpų šildymą.

Komisijai pateiktame prašyme vartotojas nurodė, kad jam priklausanti patalpa neturi jokio ryšio su daugiabučio namo laiptine – įrengtas atskiras įėjimas ir atskira šildymo sistema, apšiltintos sienos, lubos, grindys, pakeisti langai, todėl, vartotojo nuomone, šilumos tiekėjas neturėtų teikti mokėjimų už bendrosioms reikmėms suvartojamą šilumos energiją.

Tačiau Komisija, išnagrinėjusi faktines ginčo aplinkybes, pasisakė, kad šiuo atveju šilumos tiekėjas yra visiškai teisus, nes pareigą mokėti už daugiabučio namo bendrųjų patalpų šildymą turi visi gyventojai, nepriklausomai nuo to, kaip šildomas jų butas, kaip į jį patenkama ar kurioje namo vietoje jis yra. Mokama suma apskaičiuojama proporcingai būsto plotui.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos informacija.

Miklusėnų g. 33 namas susidūrė su problema. Atliekant hidraulinius bandymus šilumos tinkle trūko vamzdynas ir minėta bendrija bei dar 6 aplinkiniai namai liko be karšto vandens. UAB “Litesko” pradėjo vykdyti avarijos likvidavimo darbus, tačiau pastebėjo jog ant šilumos tinkle įvado į namą pastatyta siena ir tokiu būdu uždarytas priėjimas prie tinklų atramos, kur ir įvyko avarija, be to užmūryti ir kiti inžineriniai prietaisai. Tiek Miklusėnų g. 33 namo bendrijos pirmininkas, tiek UAB “Litesko” nesutaria, kas turi problemas spręsti ir pašalinti kliūtis, trukdančias likviduoti avariją.

Plačiau apie tai skaitykite "Dzukijainfo.lt" paskelbtame straipsnyje čia.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo projektui. Juo siūloma 100 proc. apmokėti daugiabučio atnaujinimo projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas bei kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.

Šią valstybės paramą numatoma teikti iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis. Tikimasi, kad tai paskatins būstų savininkus dar aktyviau rengti ir įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo projektus.

Įstatymo projekte nustatomos ilgalaikės valstybės paramos daugiabučiams modernizuoti teikimo sąlygos. Didelis dėmesys skiriamas namų atnaujinimo proceso kokybei, tad Vyriausybė įpareigojama patvirtinti projektų vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros tvarką.

„Vilniaus vartų“ pastato gyventojai nustėro gavę laiškus iš draudimo bendrovės „Gjensidige“. Juose – reikalavimas susimokėti ir po 600 eurų siekiančias sumas. Draudikai iš gyventojų siekė padengti prieš dvejus metus buvusio gaisro žalą, nes esą jie yra namo savininkai, todėl kalti dėl prastos elektros instaliacijos – po 15min publikacijos paaiškėjo, kad gaisras kilo privačiose patalpose, bendrovė atsiprašo. Nuostolius patyrė dabar jau likviduota bendrovė „Ranga IV investicijos“, kuri ir statė šį pastatą.

Po 15min kreipimosi į „Gjensidige“ pakeitė poziciją – sustabdė pretenzijų gyventojams procesą, nors dalis jų pretenzijas jau apmokėjo.

Visą straipsnį apie tai skaitykite naujienų portale "15min.lt" čia.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiandienos posėdyje pritarė projekto dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti pakeitimams. Tai gyventojams sudarys palankesnes sąlygas patvirtintiems daugiabučių atnaujinimo projektams įgyvendinti.

Paramos teikimo schema, kai apskaičiuoto dydžio valstybės parama išmokama per kelis metus nurašant palūkanas iki 0 procentų, nepriimtina gyventojams, sudėtinga administruoti, o finansų įstaigos pagal šią schemą atsisako dalyvauti programos įgyvendinime ir finansuoti projektus.

"<...> esant pagrįstiems ir teisėtiems narių skundams gyventojai nėra situacijos įkaitai, jie visada gali teisybės ieškoti valdžios institucijose. Gavusi daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą savivaldybė turi teisę imtis atitinkamų priemonių – sudaryti ginčo nagrinėjimo komisiją arba juos spręsti įstatymų numatyta tvarka", - taip užbaigė savo pasakojimą apie Kėdainiškių bendravimo bendrijoje ypatumus žurnalistė Kristina Mirvienė. Visą istoriją galite paskaityti naujienų portale www.rinkosaikste.lt čia.

Nuo gegužės 11 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai” (VŠT) pradeda siųsti pirmąsias sąskaitas vilniečiams ir sostinėje įsikūrusioms įmonėms už balandžio mėnesį suteiktas centralizuoto šildymo bei karšto vandens tiekimo paslaugas. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad pirmosiose sąskaitose nebus nurodyti klientų atsiskaitymo duomenys už praėjusius laikotarpius. Šią informaciją VŠT pateiks artimiausiais mėnesiais, kai bus surinkti ir kruopščiai patikrinti klientų atsiskaitymų duomenys, gauti iš anksčiau paslaugas teikusios UAB „Vilniaus energija“.