Daugelis iš mūsų yra linkę lyginti mokesčius už atskiruose namuose sunaudotą šilumą, neatsižvelgiant į įvairius faktorius. Kiekvienas namas suvartoja skirtingą šilumos kiekį, todėl ir sąskaitos gyventojams yra skirtingos. Suvartotas šilumos kiekis priklauso ne tik nuo namo būklės (sienų, stogo šiluminės varžos, langų sandarumo ir kt.), lauko oro temperatūros, bet ir nuo namo šildymo sistemos techninės būklės, jos priežiūros, nuo vartotojų noro palaikyti tam tikrą patalpų, tiekiamo karšto vandens temperatūrą, nuo pačių gyventojų rūpestingumo bei požiūrio į bendrą ir nuosavą turtą.

Plačiau apie tai skaitykite www.aina.lt paskelbtame straipsnyje "Taupydami šilumą mokėsime mažiau" čia.

Vilnietis daugiabučio gyventojas teigia, jog sostinės valdžia nesugeba pagrįsti viešai dalijamų pažadų, kad pavasarį įvedus naują tvarką šiukšlių išvežimo paslauga gyventojams pigs 20–30 procentų. Priešingai – tipiniame sovietiniame daugiabučiame name Savanorių prospekte gyvenantis inžinierius suskaičiavo, kad taikant naujuosius tarifus jam kasmet už šiukšlių išvežimą teks mokėti daugiau negu dabar.

Visą Arvydo Jockaus straipsnį, paskelbtą www.lzinios.lt, skaitykite čia.

Pamačius miesto gatvėmis ar daugiabučių kiemuose besiblaškantį gyvūną be šeimininko, apie tai reikėtų informuoti miesto gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą arba kitą atsakingą organizaciją. Taip LRT.lt sako Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė. Informaciją, kokia organizacija už tai atsakinga kituose miestuose, galima gauti savivaldybėje.

Detaliau apie tai - www.15min.lt čia.

Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada. Taip vertinamas Seimo sprendimas įvesti vadinamąsias „Sodros“ grindis, kai įmokos už darbuotoją mokamos nuo visos minimalios algos, nors jis tiek ir neuždirba. Verslas dejuoja, bet valdžia į jų dejones numoja ranka, girdi verslas dejuoja visada. Dejuoja ir daugiabučių bendrijų vadovai, nes sako, kad valdžia nurodinėja, kaip jiems valdyti savo privatų turtą ir už kiek samdyti jį prižiūrinčius asmenis. Bet jų argumentai irgi kaip vėjas tyruose, liko neišgirsti. Visą Astos Martišiūtės straipsnį, paskelbtą www.lrytas.lt, skaitykite čia.

Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė naikina konkurenciją tarp komunalinių atliekų tvarkymo bendrovių. Nuo gegužės bus iš anksto parinktos trys įmonės, kurios galės teikti šiukšlių išvežimo paslaugas tik joms skirtose zonose, o gyventojai ir daugiabučius administruojančios bendrijos bei individualių namų savininkai neteks laisvės rinktis jiems tinkamiausią paslaugos teikėją, – jį jau parinko savivaldybė.

Daugiau apie tai Arvydo Jockaus straipsnyje, paskelbtame www.lzinios.lt čia.

„Skundus dėl tokių teisėtų ar neteisėtų užtvarų, iš tiesų nagrinėja savivaldybė. Didžioji dalis tų skundų atkeliauja būtent į mūsų skyrių. Pirmiausia būtina išsiaiškinti – kam priklauso sklypas, valstybei ar savivaldybei. Jeigu valstybei, tai užtvarų statymas turi būti suderintas su savivaldybe ir Kelių policijos valdyba, o jeigu žemės sklypą nuomoja bendrija ar kitas fizinis arba juridinis asmuo, tai jis sprendžia, kaip savo valdomame sklype teisingai organizuoti eismą“, – pabrėžė G. Leperskas.

Plačiau apie tai skaitykite www.tv3.lt paskelbtame Greatos Ališauskaitės straipsnyje čia.

"Vilniaus miesto savivaldybė suskubo pasigirti, kad „visų daugiabučių namų gyventojams rinkliava už atliekų tvarkymą mažės 20–30 procentų“, tačiau ji nutylėjo, kad to paties Vilniaus mikrorajono gyventojai už atliekas mokės skirtingai. Šachtines komunalinių atliekų šalinimo sistemas turinčių daugiabučių namų gyventojai mokės net trečdaliu brangiau", - rašo partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis straipsnyje, paskelbtame "Delfi.lt", visas jo mintis galite paskaityti čia.

"Civilinis kodeksas taip pat numato nuomininko (t.y. nuomotojo - korektūros klaida) pareigą perduoti nuomininkui gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatų kopiją arba kopiją kitokio dokumento, kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo, išlaikymo ir kitos taisyklės" - aiškina "Delfi.lt" paskelbtame straipsnyje advokatas Vilius Martišius. Visą straipsnį galite rasti čia.

"Rinkliava bus renkama į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešimus atliekų turėtojai gaus ne iš pastato administratoriaus ar bendrijos, o tiesiogiai iš savivaldybės", - skelbia www.vilnius.lt

Sostinės Taryba norėdama užtikrinti kokybišką atliekų tvarkymą ir kontrolę nusprendė, kad nauji atliekų vežėjai vilniečiams paslaugas pradės teikti jau kitų metų gegužės 1 dieną. Nuo šios dienos taip pat įsigalios vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 

Toks terminas nustatytas tam, kad atliekų vežėjai galėtų pasiruošti tinkamai ir kokybiškai teikti paslaugas pagal naujas konkurso sąlygas – aprūpinti vilniečius konteineriais, juos sužymėti elektroniniais RFID žymekliais, įsigyti Euro 6 standarto šiukšliavežes, aprūpinti jas svėrimo įranga, instaliuoti GPS bei duomenų perdavimo sistemas.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdyba patvirtino naujas visuomenines elektros energijos kainas 2018 metams. Bendrovės siūlymu, kainos gyventojams vidutiniškai mažėja 1,2 proc. Skaičiuojama, kad pigesnė elektra šeimai padės sutaupyti apie 2,4 euro per metus. ESO siūlomas kainas pateiks derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK).

Naujas kainas reikės taikyti nuo vasario mėnesio, kai bus atsiskaitoma už sausį sunaudotą energiją. Elektros kainos gyventojams mažėja jau penktus metus iš eilės. Nuo 2013 metų vidutinė elektros kaina gyventojams sumažėjo 23 proc.