Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė Ukmergės rajono savivaldybės tarybai pateikė teikimą, siūlydama artimiausiame posėdyje svarstyti Ukmergės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Pareigūnė teigia, jog prievolė daugiabučių namų savininkams tvarkyti ir prižiūrėti jiems nepriklausančią, tačiau Ukmergės miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų specialiajame plane apibrėžtą daugiabučiui priskirtą žemės sklypą, nepagrįsta įstatymais bei prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.

Rajono meras Rolandas Janickas mano, jog šiuo atveju Vyriausybės atstovė į situaciją pažiūrėjo formaliai. „Mes turime kitą nuomonę ir bandysime ją ginti. Ukmergė nėra pirma šalies savivaldybė, kur daugiabučių gyventojai prisideda prie miesto aplinkos tvarkymo. Jei tai būtų daroma vien biudžeto lėšomis, negalėtume judėti į priekį – sėdėtume visi ir tik raudotume…“ – samprotavo meras.

Visą Loretos Ežerskytės straipsnį, paskelbtą "Gzeme.lt", skaitykite čia.

Panevėžio Kniaudiškių gatvės 23-iojo namo gyventojai pastaruosius metus gyveno kaip ant adatų. Prieš beveik dvejus metus, 2016 m. sausį neaiškiomis aplinkybėmis buvo aplietas pirmame aukšte esantis butas. Kadangi turtas buvo apdraustas, draudikai atlygino žalą, tačiau vėliau ją nusprendė išieškoti iš visų daugiabučio gyventojų.Teismas palaikė gyventoju. Plačiau apie tai skaitykite Linos Dranseikaitės straipsnyje, paskelbtame www.sekunde.lt čia.

Iš saulės jėgainių, įrengtų ant daugiabučio stogo, galima sutaupyti arba net uždirbti. Tuo jau įsitikino dviejų Vilniaus daugiabučių gyventojai. Jie DELFI žurnalistus pakvietė ant stogo ir parodė, kaip viskas atrodo iš arti. Visą "Delfi.lt" paskelbtą Aurelijos Karaliūtės straipsnį skaitykite čia.

Renovuojant daugiabučius liftams atnaujinti taip pat galima gauti 30 proc. siekiančią valstybės paramą, tačiau ne visi gyventojai pasinaudoja šia galimybe. Plačiau apie tai skaitykite "Naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde" paskelbtame Linos Dransenkaitės straipsnyje čia. 

Ar sienos po renovacijos nepradės pelyti? Kiek kainuos renovacija? Ar statybininkai kokybiškai atliks darbą? – tokie ir kiti klausimai skambėdavo susirinkimuose, kuriuose Taikos gatvės namų nr. 77 ir 79 gyventojai sprendė savo daugiabučių renovacijos reikalus. Taip buvo iš pradžių, kai reikėjo rasti atsakymą į hamletišką klausimą: renovuoti ar nerenovuoti namus. Dabar, kai sprendimas priimtas, renovacijos baubas, pasirodo, yra visai nebaisus. Plačiau apie uteniškių patrtį skaitykite naujienų portale  "Utena.lt" čia. 

Dažnas vilnietis, gyvenantis greta statybvietės, skundžiasi nemaloniais garsais ryte, kai dar norėtųsi nusnūsti, arba vakare, po darbų. Tuo labiau kad skundai telieka paburnojimais, mat daugelis nežino, nei nuo kelių statybos turėtų prasidėti, nei kur skambinti, jei triukšmas nesiliauja. 15min paprašė Vilniaus miesto savivaldybės pateikti informaciją, ką turėtų žinoti žmogus, šalia kurio namų vyksta statybos.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje vykdyti triukšmą keliančius statybos darbus darbo dienomis galima nuo 7 iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 17 val.

„Rekomenduojame triukšmą keliančius statybos (remonto, montavimo) darbus planuoti ir vykdyti darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 iki 17 val.“, – teigiama savivaldybės atsakyme. Administracinių nusižengimų kodeksas nustato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą – triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.
 

"Ar nebūtų puiku, jei bute persodinant gėles, senas, vazone užsistovėjusias žemes galėtume išmesti ne į bendrą buitinių atliekų, bet į komposto konteinerį? Taip žaliąsias, namuose ir lauke susikaupiančias, atliekas paversdami natūralia, vertinga trąša. Domimės, ar ateis ta diena, kai kompostuoti turės ir daugiabučių gyventojai", - straipsnį apie daugiabučių gyventojų žaliąsias atliekas pradeda Aurelija Karaliūtė. Visą tekstą, paskelbtą naujienų portale "Delfi.lt", skaitykite čia.

Nors šildymo sąskaitos dydis labai priklauso nuo suvartojamos šilumos kiekio, sostinė, o ir kiti miestai, kuriuose šildomasi daugiausia dujomis, nuo Naujųjų metų gali tikėtis kiek didesnių sąskaitų. „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pirmajam 2018 metų ketvirčiui ketina nustatyti 12,5 proc. didesnę vidutinę dujų rinkos kainą. Dėl dujų kainos didėjimo šilumos kaina vilniečiams kitais metais padidėtų 1–2 proc., palyginti su 2017metų lapkričio mėnesio kaina“, – LRT.lt sako Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) komunikacijos vadovė Edita Sirutienė.

„Vilniaus vandenys“ skelbia akciją. Tris mėnesius – nuo šių metų lapkričio iki kitų metų vasario – gyventojai gali kreiptis ir pranešti apie savavališką prisijungimą prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų. Gyventojams, dėl įvairių priežasčių tapusiems neteisėtais klientais, nebus taikomos sankcijos. Jie gaus visą reikalingą įmonės specialistų pagalbą, galės iškart teisėtai naudotis paslaugomis, o būtinus dokumentus galės susitvarkyti per metus.
 
Nebaudžiami už padarytą nusižengimą gyventojai galės naudotis centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklais. Laikinai nuotekų tvarkymo paslauga bus teikiama ir tiems klientams, kurie prie centralizuoto nuotakyno dabar yra savavališkai prijungę savo paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus. Tikimasi, kad akcija leis patikslinti realiai aptarnaujamų klientų skaičių, o tai įmonei padės tinkamai planuoti tinklų plėtrą ir mažinti patiriamus nuostolius.
 
 „Šiuo metu patiekiame daugiau vandens, nei deklaruoja klientai. Dalis nuostolių atsiranda dėl nesandarių tinklų, dalis dėl vagysčių. Dėl savavališkai prijungtų lietaus, nuotekų tinklų esame priversti tvarkyti ir didesnius nuotekų kiekius. Taip ne tik įmonė patiria didesnes veiklos sąnaudas. Nuostolius yra priversti padengti ir tvarkingai už paslaugas mokantys klientai. Todėl mūsų tikslas yra ne bausti, o išsiaiškinti tikrąjį klientų skaičių, padėti jiems tapti teisėtais klientais“, – pasakoja Virgilijus Žukauskas, laikinai einantis „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas.

Naujausi Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenys rodo, kad vidutinė vieno buto investicija į renovaciją, įvertinus skiriamą valstybės paramą, siekia 6 570 eurų. Nors dauguma Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančių gyventojų susimoka renovacijos kreditą per pirmus penkerius metus, aktualumo nepraranda klausimai, susiję su renovacijos paskolos likimu tuo atveju, jeigu butas renovuotame name atiteks paveldėtojams, bus parduotas arba jo dabartiniai gyventojai tiesiog negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir mokėti kiekvieną mėnesį numatytos kredito dalies. Paveldėtojams atitenka ir neišmokėta kredito dalis. Visą straipsnį skaitykite "15min.lt" čia.