Nors šildymo sąskaitos dydis labai priklauso nuo suvartojamos šilumos kiekio, sostinė, o ir kiti miestai, kuriuose šildomasi daugiausia dujomis, nuo Naujųjų metų gali tikėtis kiek didesnių sąskaitų. „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pirmajam 2018 metų ketvirčiui ketina nustatyti 12,5 proc. didesnę vidutinę dujų rinkos kainą. Dėl dujų kainos didėjimo šilumos kaina vilniečiams kitais metais padidėtų 1–2 proc., palyginti su 2017metų lapkričio mėnesio kaina“, – LRT.lt sako Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) komunikacijos vadovė Edita Sirutienė.

„Vilniaus vandenys“ skelbia akciją. Tris mėnesius – nuo šių metų lapkričio iki kitų metų vasario – gyventojai gali kreiptis ir pranešti apie savavališką prisijungimą prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų. Gyventojams, dėl įvairių priežasčių tapusiems neteisėtais klientais, nebus taikomos sankcijos. Jie gaus visą reikalingą įmonės specialistų pagalbą, galės iškart teisėtai naudotis paslaugomis, o būtinus dokumentus galės susitvarkyti per metus.
 
Nebaudžiami už padarytą nusižengimą gyventojai galės naudotis centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklais. Laikinai nuotekų tvarkymo paslauga bus teikiama ir tiems klientams, kurie prie centralizuoto nuotakyno dabar yra savavališkai prijungę savo paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus. Tikimasi, kad akcija leis patikslinti realiai aptarnaujamų klientų skaičių, o tai įmonei padės tinkamai planuoti tinklų plėtrą ir mažinti patiriamus nuostolius.
 
 „Šiuo metu patiekiame daugiau vandens, nei deklaruoja klientai. Dalis nuostolių atsiranda dėl nesandarių tinklų, dalis dėl vagysčių. Dėl savavališkai prijungtų lietaus, nuotekų tinklų esame priversti tvarkyti ir didesnius nuotekų kiekius. Taip ne tik įmonė patiria didesnes veiklos sąnaudas. Nuostolius yra priversti padengti ir tvarkingai už paslaugas mokantys klientai. Todėl mūsų tikslas yra ne bausti, o išsiaiškinti tikrąjį klientų skaičių, padėti jiems tapti teisėtais klientais“, – pasakoja Virgilijus Žukauskas, laikinai einantis „Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas.

Naujausi Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenys rodo, kad vidutinė vieno buto investicija į renovaciją, įvertinus skiriamą valstybės paramą, siekia 6 570 eurų. Nors dauguma Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančių gyventojų susimoka renovacijos kreditą per pirmus penkerius metus, aktualumo nepraranda klausimai, susiję su renovacijos paskolos likimu tuo atveju, jeigu butas renovuotame name atiteks paveldėtojams, bus parduotas arba jo dabartiniai gyventojai tiesiog negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir mokėti kiekvieną mėnesį numatytos kredito dalies. Paveldėtojams atitenka ir neišmokėta kredito dalis. Visą straipsnį skaitykite "15min.lt" čia.

Sostinės savivaldybė turi gerų žinių vilniečiams – nuo šiol mieste gerės atliekų tvarkymas, o mokestis už jį bus net 20-30 proc. mažesnis. Savivaldybės konkursą mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti ir išvežti laimėjo trys įmonės – UAB „VSA Vilnius“, UAB „Ekonovus“ bei UAB „Ecoservice“.
 
„Pasirašius šias sutartis, tikimės, kad atliekų tvarkymo sistemos administravimas taps skaidresnis, efektyvesnis ir racionalesnis. Be viso to, savivaldybė turės visišką kontrolę ir tikslius skaičius, todėl vilniečiai nemokės „už orą“ – atliekos bus sveriamos kiekviename maršrute, duomenys bus kaupiami ir analizuojami.“, – naujosios sistemos privalumus vardijo atliekų tvarkymo klausimus kuruojantis vicemeras Linas Kvedaravičius.
 
Iki šiol galiojusi atliekų tvarkymo sistema neužtikrino pakankamos kontrolės ir savivaldybė neturėjo duomenų apie dabartinių atliekų vežėjų sutartis su administratoriais, bendrijomis ir kt. Pagal naująją tvarką mišrių komunalinių atliekų vežėjai sudarys sutartis tiesiogiai su savivaldybe, o ne su gyventojais.
 
Rinkliava bus renkama į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešimus atliekų turėtojai gaus ne iš pastato administratoriaus ar bendrijos, o tiesiogiai iš savivaldybės.
 

Pakeisti visus vandens skaitiklius, kur kas dažniau juos metrologiškai tikrinti, o kartu ir didinti vandens pardavimo kainą prireikė veikiausiai dėl to, kad Lietuvoje vanduo yra per kietas. Plačiau apie tai skaitykite "Delfi.lt" paskelbtame Martyno Žilionio straipsnyje čia.

Straipsnį apie tai, kaip sekasi Vilniaus miesto bendrijai, kuri viena pirmųjų išsinuomojo žemės sklypą prie namo ir jį vėliau apsitvėrė tvora, skaitykite naujienų portale "Lrytas.lt" paskelbtame straipsnyje čia.

Aplinkos ministerija netrukus paskelbs naują kvietimą dalyvauti daugiabučių modernizavimo programoje, tačiau planuojama keisti keliamus reikalavimus paramai gauti. Seimo Energetikos komisija inicijuoja įstatymo pataisą, kad valstybė finansiškai remtų ir tuos investicinius projektus, kuriais būtų pertvarkytos tik senų daugiabučių šildymo sistemos, neišgražinant namo sienų, taip pat gali būti iškelti nauji reikalavimai šilumos taupymui.

Plačiau apie tai skaitykite Kazimiero Šliužo straipsnyje "Šilumos taupymo uždaviniai keis renovavimo procesą", kurį paskelbė "Lzinios.lt" čia.

Daugiau nei 4 tūkstančiai Vilniaus daugiabučių namų netrukus prasidės namo administratoriaus rinkimai. Savivaldybės organizuojamuose ir prižiūrimuose rinkimuose gyventojai galės pasirinkti jiems tinkamiausią įmonę, kuri prižiūrės ir tvarkys jų namo teritoriją ir bendrąsias erdves.

Atrodytų viskas paprasta – ką gyventojai pasirinks, tas ir dirbs. Tačiau tokios gyventojų laisvės rinktis labai nenori ir visaip kaip jai priešinasi kelios suinteresuotos dabar namus prižiūrinčios grupuotės, teigdamos, kad jokių susirinkimų organizuoti nereikia ir savivaldybę kaltina neteisėta veikla. Todėl, siekiant išblaškyti desperatiškai skleidžiamus propagandos dūmus, verta prisiminti visą šios istorijos eigą.

Visą straipsnį apie tai skaitykite naujienų portale "Delfi.lt" čia.

"Įstatymai numato, kad administracinio pastato paskirtis nesikeičia, jeigu jame 49 proc. patalpų yra gyvenamosios. Tai leidžia beveik pusę bet kurio viešbučio, banko ar biurų pastato tiesiog paversti butais", - aiškinama "15min.lt" paskelbtame straipsnyje, kuriame taip pat pasakojama apie galimus ssprendimus, kurie galbūt leis Karoliniškėse Vilniuje esantį pastatą-viešbutį perregistruoti į daugiabutį. Jeigu jums aktuali ši tema, plačiau skaitykite čia.

Šaltinis - www.15min.lt

Lietuvos ekspertai taip pat sekė sudegusio daugiabučio Londone istoriją, o atsakingos institucijos ramina, kad mūsų šalyje tokie atvejai nepasikartos. Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas užtikrina, kad Lietuvoje daugiabučių statybai taikomi kur kas griežtesni priešgaisriniai reikalavimai.

Plačiau apie tai skaitykite www.delfi.lt čia.