į pradžią turinys susisiekite  
Naujienos, straipsniai, komentarai
APIE BENDRIJOS IŠSINUOMOTĄ ŽEMĖS SKLYPĄ (2017 04 02)

Lazdynų seniūnas Vytautas Kirsnys informavo, kad daugiabučiame name Architektų g., yra įkurta 493-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. VĮ Registrų centras duomenimis, prie namo yra suformuotas 0,6565 ha žemės sklypas, su bendrija yra sudaryta nuomos sutartis, kuria vadovaujantis bendrija jį valdo, tvarko bei administruoja. „Į minėto sklypo ribas patenka ir dalis vidinio kiemo važiuojamosios dalies, kuri veda prie darželio-mokyklos. Minėtam keliui yra numatytas servitutas, pagal kurį sklypo naudotojas – bendrija privalo leisti tik vaikų darželį aptarnaujantį transportą. <...>

Visą straipsnį apie bendrijos valdomą žemės sklypą skaitykite naujienų portale "Lrytas.lt" paskelbtame straipsnyje čia.

 
 
ŽALIĄSIA ATLIEKAS DEGINTI DRAUDŽIAMA, VEŽKITE Į ATLIEKŲ PRIĖMIMO AIKŠTELES (2017 03 28)

Viešosios tvarkos skyrių šį savaitgalį jau pasiekė pirmieji pranešimai apie deginamas šakas, lapus. Todėl skyriaus pareigūnai nuo šiol skirs daugiau dėmesio teritorijoms, kuriose gali būti deginamos žaliosios atliekos ar kitos atliekos.

Pastebėję deginamus laužus, žolę, vilniečiai kviečiami apie tai iš karto informuoti Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus telefonu (8 5) 219 7948 arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Žaliųjų atliekų deginimas pavojingas ne tik patiems degintojams, bet ir aplinkiniams - esant stipriam vėjui ugnis gali greitai išplisti ir tapti nebevaldoma, taip pat daroma žala gamtai.

„Tvarkymo ir švaros taisyklėse“ numatyta, kad draudžiama deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas. Šio reikalavimo nesilaikymas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį užtraukia baudą iki 600 eurų.

Vilniečiai gali ir patys kompostuoti žaliąsias atliekas. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad dėl žaliųjų atliekų priėmimo galima kreiptis į šias priėmimo ir tvarkymo aikšteles:

 
 
VILNIUJE LEGIONELLA BAKTERIJŲ PROBLEMA DAR NEIŠSPRĘSTA! (2017 03 23)

Po daugiabutyje atlikto „neoficialaus“ termošoko, Legionella bakterijų lygis viename sostinės Tuskulėnų g. name tik išaugo. Tai įrodo DELFI turimi duomenys. Specialistų teigimu, „saviveikliniai“ termošokai tik pablogina situaciją. Plačiau apie tai skaitykite čia.

 
 
VILNIAUS DAUGIABUČIŲ GYVENTOJAMS NAMO BENDRIJOS STEIGIMAS NIEKO NEKAINUOJA (2017 03 18)

"Ko gero, ne visi žino, kad Vilniaus daugiabučių gyventojams, namo bendrijos steigimas nieko nekainuoja. Sostinės savivaldybė apmoka visas su namo savininkų bendrijos kūrimo klausimais susijusias konsultacijos bei paslaugas", - taip buvo anonsuojama 2047 03 18 LRT radijo laidos "Ryto garsai" viena iš temų. Komentarus apie bendrijų steigimą galite paklausyti šios laidos įraše nuo 1:04:23 min. čia: http://lrvab.lrt.lt/lt/archive/36445/

 
 
UŽ PASLAUGAS MOKATE INTERNETU? ATSISKAITYMO KNYGELIŲ BANKUOSE GREITAI GALI NELIKTI (2017 03 13)

"Tūkstančiai gyventojų už komunalines paslaugas, vandenį, elektrą, šildymą sumoka internetu užpildę atsiskaitymo knygeles. Taip vienu mokėjimu atsiskaitoma su visais paslaugų tiekėjais. Nuo kito mėnesio šios paslaugos neliks", - rašo Martynas Žilionis naujienų portale "Delfi.lt" paskelbtame straipsnyje, jį visą galite paskaityti čia

 

 
 
VILNIUJE EKSTREMALUS ĮVYKIS: DAUGIABUČIUOSE APTIKTA LEGIONELLA BAKTERIJŲ (2017 03 10)

Sostinės savivaldybė informuoja, kad šiandien savivaldybėje vyko posėdis – dėl karšto vandens saugos užtikrinimo ir legioneliozės prevencijos priemonių trijuose daugiabučiuose sostinės namuose (Tuskulėnų g. 5, Ladygos g. 3 ir Architektų g. 79), kurių karšto vandens sistemose buvo aptikta Legionella bakterijų. 
 
Aptikus užkrečiamosios ligos židinių, kuriems likviduoti prireiks daugiau kaip 24 val., nuspręsta sušaukti ekstremalių situacijų operacijų centrą, kuris priims visą eilę sprendimų - kaip kuo skubiau likviduoti situaciją, paves namus administruojančioms bendrovėms bei karšto vandens prižiūrėtojams ir bendrijoms atlikti termo šokus namų karšto vandens sistemose, o Energetikos inspekciją – kontroliuoti kaip tai vykdoma. Operacijų centrui vadovauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktoriaus pavaduotojas Raimondas Vaidginas.

plačiau
 
DAUGIABUTIS ATSISAKĖ ADMINISTRATORIAUS IR SUTAUPĖ KRŪVĄ PINIGŲ (2017 03 01)

"Mus anksčiau administravo „Karoliniškių būstas“. Kai jie nieko neinformavę atliko namų siūlių remontą ir kiekvienas butas už tai gavo didžiules sąskaitas, žmonės nutarė susivienyti ir steigti bendriją. Aš pats tame daugiabutyje jau senokai gyvenu, mokėdavau mokesčius už daugiabučio priežiūrą – apie 100 litų (beveik 30 eurų) – ir per daug nesukau galvos. Bet kai įsteigus bendriją pasidomėjau, už ką mokame pinigus, sužinojau keistų dalykų. Pavyzdžiui, kas ketvirtį būdavo atliekami stogo staliaus profilaktiniai darbai už 1800 litų (apie 520 eurų). Ką stalius veikia ant stogo? Parketą kloja? Ir nenaudojamos jokios medžiagos! Įsteigus bendriją mūsų 108 butų namas per metus sutaupė net 70 tūkst. litų (20 tūkst. 273 eurus)", - sako Daugiabučių namų bendrijos L.Asanavičiūtės g. 4 pirmininkas Vaidas Trečiokas. Visą straipsnį apie tai skaitykite naujienų portale "Lrytas.lt" paskelbtame straipsnyje čia.

 
 
KAIP PASIKEIS GYVENTOJŲ ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ (2017 02 27)

Aplinkos apsaugos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė paaiškino:
 
„Svarbiausi dalykai, kurie įtvirtinti šiuo metu galiojančiose taisyklėse – tai nustatytas baigtinis būtinųjų sąnaudų, susidarančių tvarkant atliekas, sąrašas. Metodikoje baigtinio būtinųjų sąnaudų sąrašo nebuvo, joje išvardijus būtinųjų sąnaudų sąrašą buvo viena iš sąnaudų grupių „kitos sąnaudos“.
 
Šiuo metu taisyklėse aiškiai įvardinta ir tai, kad bešeimininkių atliekų tvarkymo išlaidos negali būti įskaičiuotos į gyventojų mokamą įmoką. Nes, atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymą, už jas atsakingos savivaldybės. Ankstesnėje metodikoje to nebuvo aiškiai nurodyta.
 
Taisyklėse konkrečiai nusakyta ir tai, kad gamintojai bei importuotojai turi sumokėti už jų atliekų – pakuočių bei antrinių žaliavų tvarkymą. Šios sąnaudos negali būti įrašytos į rinkliavos sąnaudas.
 
Dar vienas iš pakeitimų – gyventojai arba ūkio subjektai (įmonės), kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais (daugiabučių gyventojai, sodininkų bendrijos ir kt.), kintamoji rinkliavos ar kitokios įmokos dedamoji turi būti skaičiuojama pagal nustatytą naująjį būdą".


     Visą straipsnį skaitykite naujienų portale "Lrytas.lt" čia.

 
 
"VILNIAUS VANDENYS" DIDINA VEIKLOS EFEKTYVUMĄ, ŽADA MAŽINTI KAINAS (2017 02 24)

„Vilniaus vandenys” 2016 metais pasiekė 40,6 mln. eurų apyvartą, kuri buvo 0,2 proc. didesnė nei 2015 metais. Įmonės EBITDA per metus išaugo penktadaliu iki 13,9 mln. eurų (2015 metais buvo 11,7 mln. eurų), o grynasis finansinis pelnas pasiekė 20,1 mln. eurų. Sumažinus veiklos sąnaudas, „Vilniaus vandenys” ketina nuo šių metų vidurio maždaug 10 proc. mažinti ir daugelį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų. Naujosios kainos įsigaliotų tokį siūlymą patvirtinus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių taryboms.  Visą bendrovės "Vilniaus vandenys" pranešimą skaitykite čia.

 
 
VILNIAUS DAUGIABUČIŲ GYVENTOJAMS PATS LAIKAS APSISPRĘSTI DĖL NAMO ADMINISTRAVIMO (2017 02 10)

"Žinių radijo" laidoje dalyvavęs Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad didžiausia Vilniaus daugiabučių gyventojų problema – pasyvumas, o žmonės turėtų rūpintis ne tik savo asmeniniu, bet ir bendrojo naudojimo turtu. Šių metų pabaigoje baigsis sutartys su keturiems tūkstančiams Vilniaus daugiabučių namų savivaldybės paskirtais administratoriais. Savivaldybė ragina daugiabučių namų savininkus patiems priimti sprendimus dėl jų namo administravimo. Žmonės gali patys apsirinkti administratorių, kuriuo pasitiki, gali nuspręsti sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba gali steigti namo savininkų bendrijas.
 
Toje pačioje laidoje dalyvavęs bendrijos pirmininkas Vaidas pabrėžė, kad bendrija skiriasi nuo administratoriaus pirmiausia tuo, kad nesiekia pelno, ir teigė, kad įsteigus bendriją jo namo gyventojai (108 butai) per metus suataupo 70 000 litų arba daugiau nei 20 tūkst. eurų. Viso pokalbio galite pasiklausti čia.

 
 
<<  ankstesnis  8   9   10   11   12   13   14   sekantis  >>