Aplinkos apsaugos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė paaiškino:
 
„Svarbiausi dalykai, kurie įtvirtinti šiuo metu galiojančiose taisyklėse – tai nustatytas baigtinis būtinųjų sąnaudų, susidarančių tvarkant atliekas, sąrašas. Metodikoje baigtinio būtinųjų sąnaudų sąrašo nebuvo, joje išvardijus būtinųjų sąnaudų sąrašą buvo viena iš sąnaudų grupių „kitos sąnaudos“.
 
Šiuo metu taisyklėse aiškiai įvardinta ir tai, kad bešeimininkių atliekų tvarkymo išlaidos negali būti įskaičiuotos į gyventojų mokamą įmoką. Nes, atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymą, už jas atsakingos savivaldybės. Ankstesnėje metodikoje to nebuvo aiškiai nurodyta.
 
Taisyklėse konkrečiai nusakyta ir tai, kad gamintojai bei importuotojai turi sumokėti už jų atliekų – pakuočių bei antrinių žaliavų tvarkymą. Šios sąnaudos negali būti įrašytos į rinkliavos sąnaudas.
 
Dar vienas iš pakeitimų – gyventojai arba ūkio subjektai (įmonės), kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais (daugiabučių gyventojai, sodininkų bendrijos ir kt.), kintamoji rinkliavos ar kitokios įmokos dedamoji turi būti skaičiuojama pagal nustatytą naująjį būdą".

     Visą straipsnį skaitykite naujienų portale "Lrytas.lt" čia.

„Vilniaus vandenys” 2016 metais pasiekė 40,6 mln. eurų apyvartą, kuri buvo 0,2 proc. didesnė nei 2015 metais. Įmonės EBITDA per metus išaugo penktadaliu iki 13,9 mln. eurų (2015 metais buvo 11,7 mln. eurų), o grynasis finansinis pelnas pasiekė 20,1 mln. eurų. Sumažinus veiklos sąnaudas, „Vilniaus vandenys” ketina nuo šių metų vidurio maždaug 10 proc. mažinti ir daugelį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų. Naujosios kainos įsigaliotų tokį siūlymą patvirtinus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių taryboms.  Visą bendrovės "Vilniaus vandenys" pranešimą skaitykite čia.

"Žinių radijo" laidoje dalyvavęs Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad didžiausia Vilniaus daugiabučių gyventojų problema – pasyvumas, o žmonės turėtų rūpintis ne tik savo asmeniniu, bet ir bendrojo naudojimo turtu. Šių metų pabaigoje baigsis sutartys su keturiems tūkstančiams Vilniaus daugiabučių namų savivaldybės paskirtais administratoriais. Savivaldybė ragina daugiabučių namų savininkus patiems priimti sprendimus dėl jų namo administravimo. Žmonės gali patys apsirinkti administratorių, kuriuo pasitiki, gali nuspręsti sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba gali steigti namo savininkų bendrijas.
 
Toje pačioje laidoje dalyvavęs bendrijos pirmininkas Vaidas pabrėžė, kad bendrija skiriasi nuo administratoriaus pirmiausia tuo, kad nesiekia pelno, ir teigė, kad įsteigus bendriją jo namo gyventojai (108 butai) per metus suataupo 70 000 litų arba daugiau nei 20 tūkst. eurų. Viso pokalbio galite pasiklausti čia.

Siūloma įteisinti, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijose privalomai būtų sudaromos revizijos komisijos, iki dviejų metų sutrumpėtų pirmininko ir valdybos kadencija, o savivaldybės būtų įpareigotos kontroliuoti daugiabučių bendrijų veiklą. Tokias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Linas Balsys. Plačiau apie tai skaitykite Respublika.lt naujienų portale čia.

Šiandien sostinės Taryba patvirtino dvinarės rinkliavos dydžius. Savivaldybei iš atliekų vežėjų perėmus vežamų atliekų administravimą, atliekų tvarkymas vilniečiams nuo liepos gerokai atpigs: dėl pasikeitusios rinkliavos skaičiavimo tvarkos, bus apmokestinti visi be išimties atliekų turėtojai (t.y. 25 procentais daugiau, nei dabar), be to, pasibaigus naujam komunalinių atliekų surinkimo-vežimo konkursui, jo laimėtojas veikiausiai pasiūlys mažesnę mišrių komunalinių atliekų vežimo kainą. Rinkliava įsigalios po to, kai atviro konkurso būdu bus atrinktas atliekų vežėjas.

Šiais metais sostinės savivaldybė dar daugiau dėmesio skirs seniūnijoms stiprinti –  siūloma priimti 15 kvalifikuotų specialistų prižiūrėti, kaip seniūnijose tvarkoma aplinka. Seniūnijoms iki šiol labai trūko darbuotojų, kurie kontroliuotų, kad teritorijoje būtų tinkamai valomos ir barstomos gatvės bei šaligatviai, būtų atnaujinta infrastruktūra, tikrintų, kaip tvarkomos atliekos, statomi automobiliai ir pan.

Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, renovuotame name vidutiniškai sutaupoma daugiau nei 50 proc. šilumos energijos, tačiau kai kuriais atvejais šis skaičius siekia 70 ar net 80 proc. Geriausiems rezultatams pasiekti jis siūlo pasirinkti standartinį kompleksinį priemonių paketą, į kurį įeitų sienų šiltinimas, stogų šiltinimas, langų ir šildymo sistemų sutvarkymas. Visą DELFI konferencijoje vykusį pokalbį galite paskaityti čia.
 
Primename, kad geriausias būdas suvienyti butų ir kitų patalpų savininkus renovacijos darbams - įsteigti namo bendriją. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė vykdo projektą, kuriuo remia daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų steigimą, skubėkite tuo pasinaudoti. Plačiau apie projektą: www.bendrijukonsultavimas.lt.

Nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas įstatymas, kuris leis savivaldybėms taikyti pinigines baudas netvarkingų automobilių savininkams. Iki šiol savivaldybės turėjo teisę tik įspėti gyventojus, o sankcijas vykdė policijos pareigūnai. Nuo šių metų nesuskubusiems pašalinti netvarkingo automobilio per nurodytą laiką, savivaldybė skirs baudos nuo 70 iki 300 eurų su transporto priemonės konfiskavimu. 

Vilniečiai raginami būti kaimyniškais, sąmoningais ir nelaukti sankcijų – pasirūpinti ne vietoje paliktu savo turtu.

Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, 2016 metais šalyje užregistruota daugiau energiškai taupių pastatų negu 2015-aisiais. Per dešimtmetį, nuo 2007 metų, kai buvo pradėtas pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procesas, šalyje jau užregistruota ir paskelbta daugiau kaip 158,8 tūkst. pastatų energinio naudingumo sertifikatų.

Energiškai efektyvių pastatų Lietuvoje daugės, nes nuo 2016 m. lapkričio 1 d. visi naujai statomi pastatai turi būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. 

"Vilniaus šilumos ūkį atsiėmus iš nuomininko, nuo  š. m. kovo 30 d. šilumos gamybos ir tiekimo paslaugas gyventojams, įmonėms ir įstaigoms pradės tiekti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tačiau šių paslaugų vartotojai dėl to jokių biurokratinių nepatogumų nepatirs. Pasikeitus paslaugos tiekėjui, šilumos vartotojų turimos sutartys, pasirašytos su ankstesniu tiekėju (UAB „Vilniaus energija“), neteks galios, tačiau naujų sutarčių pasirašyti nereikės", - skelbiama AB "Vilniaus šilumos tinklai" pranešime.

Bendrovė paaiškina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, sutartis su šilumos vartotoju laikoma sudaryta nuo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, todėl vartotojui ir šilumos tiekėjui nėra numatyta pareiga pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį.

"Tai reiškia, kad šilumos vartotojai apskritai neturi rūpintis sutartimi šilumos tiekimo paslaugai gauti. Šios nuostatos galios iki to laiko, kol bus sulygtos individualiai aptartos šilumos pirkimo-pardavimo sąlygos. Tuomet jau reikės sudaryti rašytinę sutartį tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo", - aiškina AB "Vilniaus šilumos tinklai".