Vietos automobiliams sostinės kiemuose prie daugiabučių tikrai trūksta. Jos trūksta ir gyventojams, ir jų svečiams. Be to, vietos nemokamai parkuotis ieško ir netoli veikiančių įstaigų darbuotojai ir lankytojai. Kartais neviltis gimdo pyktį ir kerštą (straipsnį apie tokią situaciją paskelbė ir delfi.lt, jį galite paskaityti čia, dar kitas straipsnis yra čia), bet išeitis gali būti ir kitokia - daugiabučių namų savininkų bendrijos gali išsinuomoti valstybinę žemę prie savo namo, joje gali įsirengti automobilių aikšteles ir jas atsitverti užtvarais. Tada tikrai bus ramu.

Dėl bendrijos steigimo ir bendrijos registravimo išlaidų kompensdavimo (Vilniaus miesto savivaldybės vykdomas projektas) pasikonsultuokite tel.8686 30484.

Daugelis gyventojų savo pašto dėžutėse, kaip įprasta ant jų rašyti, „reklamos nepageidauja“, todėl skrajučių ir kitos „reklamos“ platintojų darbas – ne tik mažai apmokamas ir fiziškai sunkus, bet ir psichologiškai varginantis: sunku platinti tai, ko kiti nenori ar žiūri kreiva akimi. Tačiau Vilniuje įvykęs išpuolis vienai bendrovės „Greitasis kurjeris“ laiškininkei galėjo atimti ne tik norą dirbti, bet ir sveikatą – skrajutes platinusi laiškininkė buvo užsipulta laiptinėje vienos Pilaitės rajono gyventojos ir patyrė fizinį smurtą. Visą straipsnį apie tai galite paskaityti naujienų portale alfa.lt.

Aplinkos ministerija praneša, kad visų šalies savivaldybių administracijoms vėl yra sudaryta galimybė gauti dotacijas gyventojams skirtiems pakuočių atliekų surinkimo konteineriams įsigyti. Savivaldybėms išsiųstas kvietimas teikti paraiškas.

Šioms dotacijoms iš Aplinkos ministerijos administruojamos Atliekų tvarkymo programos lėšų bus skirta 0,5 mln. eurų. Dotacijų suma atliekų rūšiavimo konteineriams įsigyti skiriama atsižvelgus  į Atliekų tvarkymo programoje surinktas lėšas. Savivaldybės iki š.m. gruodžio 19 d. paraiškas turi pateikti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (LAAIF).

Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.

Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.

Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas dabartiniai teisės aktai įpareigoja tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto tvarkymo subjektus. Kaip nustato Atliekų tvarkymo taisyklės, viešbučiai ir restoranai turi atskirai surinkti maisto atliekas ir atiduoti jas įmonėms, turinčioms leidimą tvarkyti tokias atliekas. Iš šių atliekų gaminamas kompostas, biodujos, kaulų miltai ir kt. Maisto atliekas maisto tvarkymo subjektai gali tvarkyti ir patys. Jeigu per mėnesį susidaro daugiau kaip 400 kg šių atliekų, įmonė turi gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, planuojama nustatyti reikalavimą, kad ir gyventojai atskirai surinktų maisto atliekas. Reikės ir joms skirtų konteinerių. Tokiems konteineriams įsigyti ministerija numato skirti ES paramos lėšų.

Daugiabučių namų renovacija – vienas sėkmingiausiai įgyvendintų projektų, kurio rezultatas – laimingesni gyventojai, patogesni ir gražesni būstai bei švaresnė aplinka. Naujausiais duomenimis nuo 2013 m. iki šios dienos jau atnaujinta 1251 daugiabutis, o metams baigiantis šis skaičius kas savaitę pasipildo maždaug dviem dešimtimis įgyvendintų projektų. Dabar mūsų šalyje vykdomi 677 daugiabučių atnaujinimo projektai, kurių nemaža dalis pretenduoja į 40 proc. valstybės paramą.

40 proc. dydžio valstybės parama galioja iki š. m. gruodžio 31 d., jei projekto statybos rangos darbai buvo nupirkti iki 2015 m. kovo 31 d. Tie daugiabučių namų atnaujinimo projektai, kurie iki šių metų pabaigos neturės statybos užbaigimo akto, pretenduos į 35 proc. paramą, kuri bus teikiama iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 35 proc. valstybės parama galios iki 2017 m. gruodžio 31 d., vėliau ji mažės dar 5 proc., o 30 proc. paramos dydis galios iki 2020 m. pabaigos. Asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė ir toliau teiks 100 proc. paramą – kompensuos paskolą ir palūkanas, techninės priežiūros, projekto parengimo ir įgyvendinimo išlaidas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijaI nustačius UAB „Vilniaus energija" bazines šilumos kainas naujam 3 metų reguliavimo periodui, Vilniečiams šilumos kaina turėtų mažėti ketvirtadaliu. Naujos šilumos kainos įsigalios, kai sostinės Taryba patvirtinus šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams.

„Miesto Taryba sprendimą priims dar spalio mėnesį, kad nauja šilumos kaina vilniečiams būtų taikoma jau nuo gruodžio 1 d. Taikant naujas šilumos kainas iki turto nuomos sutarties pabaigos (iki 2017 m. balandžio), gyventojams bus grąžinta apie 6 mln. Eur, lėšų dalis, kuri buvo permokėta UAB „Vilniaus energija" už šildymą. Dėl likusios permokos dalies (apie 18 mln. Eur) atgavimo situacija šiai dienai nėra dar visiškai aiški, tačiau savivaldybė kartu su „Vilniaus šilumos tinklais“ dės maksimalias pastangas, kad „Vilniaus energijos“ sugrąžintų viską, ką neteisėtai iš gyventojų surinko“, - sakė šilumos ūkio klausimus kuruojantis Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.“

Parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės informaciją.

Konstitucinis Teismas pripažino neprieštaraujančia Konstitucijai Civilinio kodekso (CK) nuostatą, kuria nustatyti tam tikri apribojimai bendrojo naudojimo objektų administratoriams: gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena daugiau negu 100 tūkst. gyventojų, jais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.

Šis principas nepažeistas teisiniu reguliavimu, pagal kurį apribojimai pasirenkant administratorių taikomi tik daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra savininkų bendrijos arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis.

Finansų ir Aplinkos ministerijos bei Europos investicijų bankas pasirašė trišalę sutartį, kuria įsteigtas Rizikos pasidalijimo fondas. Jo dydis - 100 mln. eurų ES fondų lėšų, leisiančių pritraukti apie 500 mln. eurų iš privačių investuotojų. Jomis iki 2023 metų planuojama atnaujinti apie 1500 daugiabučių namų visoje šalyje.

“Pasirašydami Rizikos pasidalinimo fondo sutartį mes tęsiame sėkmingos JESSICA programos plėtojimą ir žengiame didelį žingsnį pirmyn efektyviame ES lėšų panaudojime pritraukiant privačias lėšas daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje. Rizikos pasidalinimo fondas leis dešimtims tūkstančių butų savininkų atnaujinti savo būstus ir pasiekti ženklių energijos sutaupymų. Šios programos sėkmė turės teigiamą ir svarbų poveikį tvariam ekonomikos augimui ir geresnei Lietuvos žmonių gyvenimo kokybei”, – sakė EIB generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdo Massa Bernucci.

Šį mėnesį prasideda nemokamų seminarų ciklas, skirtas supažindinti gyventojus su Daugiabučių namų atnaujinimo programa, jos teikiamomis galimybėmis ir pačiu renovacijos procesu. Jie vyks visose šalies savivaldybėse. Jų metu renovacijos ekspertai dalysis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie pasirengimą renovacijai, projekto rengimą, jo aptarimą su gyventojais ir derinimą, kreditavimą, statybos darbų pirkimą, namo atnaujinimo procesą ir t. t.

Spalį seminarai vyks šešiose savivaldybėse: 6 d. – Utenoje, 11 d. – Širvintose, 13 d. – Alytuje, 20 d. – Kaune, 25 d. – Elektrėnuose ir 27 d. – Panevėžyje. Išsamesnės informacijos galima rasti seminarus organizuojančios Būsto energijos taupymo agentūros tinklalapyje.

Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.

Jungtinių Tautų iniciatyva Pasaulinė būsto diena minima nuo 1986-ųjų, o Pasaulinė architektūros diena yra dešimtmečiu jaunesnė.

„Šiandien pažymimos Pasaulinės būsto ir architektūros dienos – dar viena proga pažvelgti, kaip mes gyvename dabar ir kaip planuojame savo ateitį, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Tik patogus, saugus ir jaukus būstas, sveika ir patraukli gyvenamoji aplinka gali užtikrinti orų ir visavertį gyvenimą“. Šios dvigubos šventės proga ministras sveikina visus būsto rinkos dalyvius – architektus, urbanistus, statybininkus, būsto priežiūros specialistus, nuo kurių profesinių gebėjimų ir atsakomybės priklauso kiekvieno iš mūsų gyvenimas.