Didžiausia Lietuvoje vandentiekio bendrovė „Vilniaus vandenys” ketina kitąmet mažinti daugelį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų. Planuojama, jog naujosios paslaugų kainos klientams Vilniuje, Vilniaus rajone, Šalčininkuose ir Švenčionyse įsigaliotų antroje kitų metų pusėje.

„Vilniaus vandenys“ siūlo paslaugų kainą daugiabučiuose namuose gyvenantiems privatiems klientams mažinti 10 proc. iki 1,54 euro (su PVM) už kubinį metrą, gyvenantiems individualiuose namuose – 8 proc. iki 1,43 euro (su PVM). Taip pat siūloma, kad įmonėms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina mažėtų 10 proc. iki 1,23 euro (be PVM) už kubinį metrą.

„Vilniaus vandenų“ valdyba patvirtino 2017-2019 metų Strateginį veiklos ir plėtros planą bei naują bazinių kainų projektą. Artimiausiu metu šiuos dokumentus įmonė teiks tvirtinti Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių taryboms bei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

Naujienų portale "15min.lt" paskelbtame teisininko komentare rašoma: "<...> kaimynas, be daugiabučio namo gyventojų sutikimo įsirengdamas vaizdo stebėjimo kameras, galėjo pažeisti Jūsų ir kitų kaimynų teisę į privatumą ir siekiant apginti galimai pažeistas teises, Jums siūlytina kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir/ar teismą."

Visą staripsnį apie situaciją ir detalų komentarą skaitykite čia.

Miesto tvarkytojai užsnigus pirmiausiai valo visuomeninio transporto stotelių šaligatvius, laiptus, šaligatvius prie gatvių ir reprezentacines Vilniaus miesto gatves bei šaligatvius, o vėliau gyvenamųjų namų kiemus. Prie gatvių esantys šaligatviai turi būti valomi 11 kartų, kiemų šaligatviai – 9 kartus, o automobilių aikštelės kiemuose – 4 kartus per mėnesį.

Rangovai miesto šaligatvius valo į pagalbą pasitelkiant 28 traktorius su verstuvais ir šluotomis bei 25 mažosios mechanizacijos priemones - motošluotas. Miestą tvarkančios bendrovės prižiūri apie 4 milijonus kvadratinių metrų šaligatvių ir takų. Bendrovėse dirba daugiau kaip 700 darbuotojų tvarkančių miestą.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina gyventojus pranešti apie nenuvalytą šaligatvį seniūnijai arba Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Teritorijų tvarkymoskyriaus vedėjai Rasai Ražanskienei tel. (8 5) 211 2135.

Patikslinti pėsčiųjų eismo ir automobilių stovėjimo infrastruktūros reikalavimai leis lengviau spręsti šalies didžiuosius miestus kankinančias automobilių parkavimo problemas. Jie patikslinti, pakeitus statybos techninį reglamentą „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

Keičiant pėsčiųjų eismo ir automobilių stovėjimo infrastruktūros reikalavimus, remtasi ES šalių patirtimi. Numatyta problemą spręsti kompleksiškai – skatinant naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis ir daugiau galių suteikiant savivaldybėms.

Dabar savivaldybės tarybos sprendimu galima atskirose miestų zonose keisti nustatytą įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičių – jį didinti, mažinti ar numatyti maksimalų, o vietoje neįrengtų vietų įrengti pėsčiųjų, dviračių takus ar kitokią susisiekimo infrastruktūrą.

Be to, sudaryta lankstesnių galimybių privalomas automobilių stovėjimo vietas, išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia, įrengti už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.

Gyventojai, kurie turi nusiskundimų dėl statybos darbų keliamo triukšmo, kuris iki šiol nebuvo reikiamai kontroliuojamas, jau galės kreiptis į savo savivaldybės statybos darbų triukšmo kontrolierių. Šią pareigybę numato Vyriausybės lapkričio 9 d. patvirtintas  Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašas.

Ligi šiol daugiabučių gyventojai su skundais dėl jų name ar greta jo vykdomų statybos darbų triukšmo dažniausiai skųsdavosi Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tačiau jos specialistai, kontroliuojantys statybos teisėtumą, neturi įgaliojimų veikti triukšmo valdymo srityje. Dabar tokie įgaliojimai suteikti savivaldybių statybos darbų triukšmo kontrolieriams.

Vyriausybė 2016 11 23 pritarė Aplinkos ministerijos parengtai išvadai dėl siūlomų Civilinio kodekso pataisų, susijusių su socialiai teisingu išlaidų pastatui išlaikyti paskirstymu.

Įvertinus dažnus gyventojų skundus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų (pavyzdžiui, lifto), kuriais patekdami į nuosavas patalpas naudojasi ne visi butų ir kitų patalpų savininkai, išlaikymo išlaidų apmokėjimo, siūloma papildyti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį ir nustatyti išimtį atleidžiant pirmojo aukšto patalpų savininkus nuo pareigos apmokėti lifto išlaikymo (priežiūros, naudojimosi, atnaujinimo, keitimo) išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai liftu patenkama ir į žemiau pirmojo aukšto esančias patalpas. 

Aplinkos ministerijos informacija.

Erika Fuks "Delfi.lt" publikuotame straipsnyje rašo: "Esant aktyviai kaimynystei galima kalnus nuversti. Štai Alytuje esantis daugiabutis, adresu Žiburio g. 9, mieste yra gerai žinomas ne tik dėl to, kad vienas pirmųjų Lietuvoje įsirengė geoterminį šildymą, saulės kolektorius ir vėdinimą rekuperatoriais, bet ir iš esmės pertvarkė namo kiemą bei šaligatvį."

Namo bendrijos pirmininkas Vytautas Mockevičius paskoja, kad dabar 55 butų namas ir jo aplinka yra pasikeitusi iš esmės: name įrengtas geoterminis šildymas, saulės kolektoriai, sudėtinga butų vėdinimo sistema su rekuperatoriais, pakeisti vamzdynai, langai ir durys, iš esmės perdaryta balkonų konstrukcija. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Kitąmet komunalinių atliekų išvežimas vilniečiams gali atpigti net trečdaliu – sostinės Taryba imasi svarstyti dvinarės rinkliavos dydžius. Savivaldybei iš atliekų vežėjų perėmus vežamų atliekų administravimą, atliekų tvarkymas vilniečiams nuo kitų metų liepos gerokai atpigs: dėl pasikeitusios rinkliavos skaičiavimo tvarkos, bus apmokestinti visi be išimties atliekų turėtojai (t.y. 25 procentais daugiau, nei dabar), be to, pasibaigus naujam komunalinių atliekų surinkimo-vežimo konkursui, jo laimėtojas veikiausiai pasiūlys mažesnę mišrių komunalinių atliekų vežimo kainą. Rinkliava įsigaliotų po to, kai atviro konkurso būdu bus atrinktas atliekų vežėjas.

"Valstietis.lt" publikavo advokato atsakymą į gyventojų klausimą apie mokesčius už liftą, kai juo naudojasi gyvenamojo namo bute įsikūrusios notarų kontoros klientai. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad "jeigu šios veiklos (konkrečiu atveju - notarų kontoros) vykdymas susijęs su klientų lankymusi, sprendimą dėl daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų, nepakeitus jų paskirties, naudojimo priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsniu. Sprendimas leisti vykdyti tokio pobūdžio veiklą priimamas tik turint su šiomis patalpomis bendras sienas ir (ar) perdangas turinčių butų ir kitų patalpų savininkų raštišką sutikimą". Jeigu susiduriate su panašiais dalykais ir jums aktuali tokia informacija, komentarą galite paskaityti čia.

Pastaruoju metu Aplinkos ministerija sulaukia nemažai gyventojų paklausimų, kas turi atsakyti, kad jų įsigytas naujas būstas neatitinka daugiabučiams nustatytų reikalavimų – nenumatytos vietos automobiliams, neišmatuota pastato garso klasė, neįrengtos vaikų žaidimo aikštelės, o sutartyje nurodytas ne butas, bet poilsio ar administracinės paskirties patalpos.

Būsto pirkėjai, pasak ministerijos Statybos ir būsto departamento specialistų, išvengtų tokių rūpesčių, jeigu prieš įsigydami jį nepasikliautų vien reklama, kuri, kaip rodo gyventojų skambučiai, gali suklaidinti, ir atidžiai susipažintų su pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartimi.