Mokėjimo už liftą ar kitus bendrojo naudojimo objektus, kuriais kai kurie savininkai nesinaudoja (pavyzdžiui, liftu nesinaudoja pirmo aukšto gyventojai), klausimai aktualūs daugeliui, todėl primename Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, kurį aprašė ir viešai pateikė www.lrt.lt. Atkreipkite dėmesį į tai, kad yra dvi mokesčių dalys - už eksploataciją (naudojimąsi) ir už išsaugojimą, gerinimą, atnaujinimą.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad žmonės, gyvenantys pirmuose daugiabučių aukštuose, privalo mokėti už lifto remontą. Jie gali būti atleisti nuo tokio mokesčio, tik jei tokį sprendimą priima visi namo gyventojai.

Teismas lifto eksploatacijos išlaidas turi padengti juo važinėjantys gyventojai, todėl pirmajame aukšte butus turintys žmonės nuo tokio mokesčio atleidžiami. Tuo metu išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objektų išsaugojimu, gerinimu ar atnaujinimu padengia visi namo gyventojai, nesvarbu, ar tuo turtu naudojasi.

Tai reiškia, sugedus liftui, mokėti už jo remontą turi ir pirmųjų aukštų gyventojai. Tiesa, palikta galimybė atleisti šiuos žmones nuo mokesčio, jei taip nutaria visi namo gyventojai.

Naujienų portalas "Delfi.lt" šią informaciją papildė advokato dr. Evaldo Klimo paaiškinimu, kuriame jis paaaiškina:

Administracinių nusižengimų 349 straipsnis. Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas:

1. Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo 100 iki 300 eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 200 iki 600 eurų.

3. Butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo 150 iki 650 eurų.

4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 150 iki 1000 eurų.

„Ar reikia statinio bendraturčių sutikimo norint pertvarkyti laikančiąją sieną pastate?“, „Kaip turi būti renkami sutikimai?“, „Kiek jų reikia?“ – tokių ir panašių klausimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sulaukia kasdien.

Pagrindinės pastato konstrukcijos (išorinės sienos, laikančiosios sienos ir kolonos pamatai, stogas, perdangos ir fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos ir pan.), pastato bendrosios inžinerinės sistemos bei bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos) priskirtinos bendrojo naudojimo objektams. Visi šie objektai yra statinio bendraturčių bendra nuosavybė.

Bendrijų įstatyme aiškiai nurodyta: "Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu." Labai dažnai sulaukiame bendrijų pirmininkų klausimų apie tai, ar galima bendrijų narius informuoti raštu, naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis. 

Pasigilinome į šią situaciją ir siūlome variantą - papildyti bendrijos įstatų dalį "Bendrijos pranešimai ir skelbimai" > "Informavimo tvarka, kai yra privalomas informavimas raštu" formuluote (žr. žemiau, pažymėta raudonai), suderinta su vienu Vilniaus m. notarų biuru (patvirtino, kad įstatus su tokia formuluote tvirtintų):

Vilniaus miesto vieno iš notarų biurų duomenimis, įgaliojimo patvirtinimas, kuomet įgaliojamas artimas giminaitis (sutuoktinis, tėvas, vaikas), kainuoja maždaug 15-20 EUR, kai įgaliojamas nesusijęs asmuo, tuomet kaina  būna - maždaug 25-30 EUR.

Jeigu vienu įgaliojimu keli asmenys įgalioja tą patį įgaliotinį, taikytina vieno įgaliojimo kaina, t. y. maždaug 25-30 EUR. Tik reikia turėti omeny, kad tokiu atveju vienam iš įgaliotojų nusprendus įgaliojimą atšaukti, jis būtų atšaukiamas visų įgaliotojų atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje "Apskaitos tvarkymas" yra įteisintos šios nuostatos:

1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:
1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);
2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.
2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

Ukmergės kaikurie gyventojai pasipiktino, kad ant vieno daugiabučio nuolat kabo valsybės vėliava ir jos niekas nenukabina. Laikraštis "Gimtoji žemė" išspausdino Ukmergės miesto seniūnės Zitos Pečiulienės atsakymą, kuris gali būti aktualus daugeliui:

„Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas numato, kad ant visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat ant gyvenamųjų namų Lietuvos vėliava privalo būti iškelta tik tris kartus per metus – vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Gyventojai, kurie to nepaiso, gali sulaukti baudų. Taip pat įstatyme nurodoma, jog Lietuvos piliečiai gali iškelti valstybinę vėliavą prie savo namų asmeninių švenčių metu, o Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai – valstybės, kurios piliečiais jie yra, vėliavą.“ Pasak miesto seniūnės, individualių namų kiemuose dažnai galima išvysti plevėsuojant trispalvę arba tautinę vėliavą su Vyčio herbu viduryje ir niekam nekyla minčių, kad tos sodybos šeimininkai negerbia valstybės simbolių ar iš jų tyčiojasi. „Nemanau, kad žmonėms reikėtų piktintis dėl ant daugiabučio namo kabančios vėliavos ir juo labiau nėra už ką bausti tų namų gyventojų“, – kalbėjo Z. Pečiulienė.

Visą straispnį galite paskaityti naujienų portale "Gzeme.lt" čia.

UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojas Nerijus Žilevičius parengė aišknamąjį straipsnį apie namų techninę priežiūrą. Jis rašo:

"Lietuvių kalbos žodynas terminą „eksploatacija“ paaiškina taip: „įmonės mechanizmų, kelių, įrenginio ir kitų objektų naudojimas“. Ukmergės miesto gyventojai, gavę sąskaitas iš UAB „Ukmergės butų ūkis“, mokestiniuose lapeliuose mato mokestį „už eksploataciją“. Tai anaiptol nereiškia, kad jie turi mokėti už „objektų naudojimą“. Mokestis už eksploataciją iš tiesų yra mokestis už statinio techninę priežiūrą, kurią, remiantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, privalo organizuoti statinio naudotojas (naudotojai)."

Visą straipsnį skaitykite www.gemze.lt čia.

Bendrijų įstatymo 20 strapsnyje "Bendrijos veiklos viešoji priežiūra ir kontrolė" sakoma:
1. Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės.
2. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui.

Steigiant bendriją svarbu, kad tiek namas, tiek butai/patalpos, esantys name, būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektai. Pačio namo baigtumas nėra svarbus, t. y. bendrija gali būti įsteigta ir nebaigtame statyti pastate.