"Žinių radijo" laidoje 2017 02 09 kalbėjęs bendrijos pirmininkas Vaidas pabrėžė, kad bendrija skiriasi nuo administratoriaus pirmiausia tuo, kad nesiekia pelno, ir teigė, kad įsteigus bendriją jo namo gyventojai (108 butai) per metus suataupo 70 000 litų arba daugiau nei 20 tūkst. eurų. Viso pokalbio galite pasiklausti čia. Straipsnis apie tai yra publikuotas naujienų portale "Lrytas.lt" čia.

Informacija parengta 2017 02 09.

Aktuali ištrauka iš bylos Nr. I-276-437/2014 (Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2014 02 03):

"Pagal Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnio 9 punktą savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas. ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos veikla reglamentuoja LR CK, Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Bendrijos įstatų 1 punkte nustatyta, kad ji yra ne pelno organizacija. Vertintina, kad D. Č. dirba savanorystės pagrindu. Akcentuotina, jog pagal Lietuvos Respublikos Savanoriškos veiklos įstatymo 9 dalį, veiklos organizatorius rašytinės savanoriškos veiklos sutarties su savanoriu sudaryti neprivalo."

Informacija parengta 2017 02 07.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. supaprastintą įgaliojimą asmuo gali sudaryti net neišėjęs iš namų: jam tereikia prisijungti prie specialaus internetinio puslapio www.igaliojimai.lt, kuriame asmuo gali pasinaudoti naująja įgaliojimo sudarymo paslauga, tačiau įgaliojimai atstovauti daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos steigiamajame susirinkime turi būti patvirtinti notaro.

Nuostata dėl to, kad butų ir kitų patalpų savininkų įgaliojimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, turi būti patvirtinti notaro, yra įtvirtinta Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punkte:

4. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę:
9) įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį. Šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.

Informacija parengta 2017 01 30.

Būna situacijų, kai vieno namo gyventojai nori atsiskirti nuo didelės (daug namų jungiančios) bendrijos įsteigdami mažesnę - vien tik savo namo butų/patalpų savininkų bendriją. Procesą įvykdyti nėra paprasta, nes į jį turi būti įtraukti ne tik naujos bendrijos iniciatoriai ir steigėjai, bet ir bendrijos, nuo kurios atsiskiriama, nariai.

SVARBU. Naujai įsteigtos (bet dar neįregistruotos) bendrijos valdymo organai turi kreiptis į esamą bendriją, o pastarosios valdymo organai turi parengti reorganizavimo sąlygas ir jas patvirtinti.

Daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklą reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Teisės aktai nenustato pareigos teikti finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Bendrijų įstatymo 14 straipsnyje "Bendrijos pirmininkas" teigiama: "1. Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba."

Taigi, bendrijos pirmininku gali būti renkamas ir toks asmuo, kuris neturi nuosavybės bendrijos name. Jeigu norite turėti ir tokią galimybę, priimkite sprendimą bendrijoje sudaryti valdybą (tai turi būti įrašyta įstatuose). Kai kurios (ypač labai mažos bendrijos) dirba ir be valdybos.

Prasidėjus vėsiajam metų laikui, pagausėjo klausimų apie alternatyvius buto šildymo būdus. Apie tai paprastai teiraujasi senų daugiabučių gyventojai, su nerimu laukdami pirmųjų sąskaitų už šildymą. Vieniems atrodo, kad pigiau būtų šildytis elektra, kitiems – dujomis, treti norėtų taupyti atsisakę kai kurių šildymo prietaisų ar pakeitę juos naujais. Daug klausimų šia tema sulaukiantys Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, kad kiekvieno valia pasirinkti, tačiau apsisprendus pertvarkyti namo šildymo sistemą ar visai nuo jos atsijungti, reikia paisyti tam tikrų reikalavimų.

Balsavimo bendrijos susirinkimuose teisę galima perleisti kitam asmeniui pasirašant balsavimo perleidimo sutartį. Tokios sutarties notariškai tvirtinti nereikia. Balsavimo teisę galima perleisti bet kam, kuo pasitikite, tas asmuo gali ir negyventi name, kuriame turite butą / patalpą.

SVARBU: Pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kas jūsų Bendrijos įstatuose numatyta dėl balsavimo teisės perleidimo. Jeigu Bendrijos įstatuose šiuo klausimu nenumatyta nieko arba reglamentavimas įstatuose atitinka numatytąjį Civiliniame kodekse, tuomet galite pasinaudoti šia galimybe.

Jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai numato tam tikrų pranešimų paskelbimą viešai, tokie pranešimai įprastai skelbiami bendrijos narių pasirinktame dienraštyje, toks punktas įrašomas ir į bendrijos įstatus, bet gali būti pasirinktas ir kitas variantas - viešų pranešimų skelbimas elektroninėje erdvėje.

Bendrijų įstatymas minėto viešų pranešimų skelbimo nereglamentuoja, todėl taikant analogiją su LR Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 4 d. nuostata („Bendrovės įstatuose nurodomas šaltinis, kuriame skelbiami bendrovės vieši pranešimai, turi būti Lietuvos Respublikos dienraštis arba Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamas elektroninis leidinys viešiems pranešimams skelbti"), bendrijos įstatuose nurodytu šaltiniu viešiems pranešimams skelbti gali būti ir kuris nors Lietuvos dienraštis, ir juridinių asmenų registro leidžiamas elektroninis leidinys viešiems pranešimams skelbti.

Vyriausybės nutarimą apie viešų pranešimų skelbimo elektroninėje erdvėje tvarką galima rasti čia.

Vilniaus miesto savivaldybė kompensuoja po projekto įsigaliojimo, t.y. po 2016 m. rugpjūčio 2 d., įsteigtų daugiabučių namų bendrijų steigimo išlaidas (įsteigimo faktas patvirtinamas Registrų centro išrašu). Jeigu jūsų bendrija įsteigta anksčiau, kompensacijos pagal šį projektą neturėtumėte tikėtis.