į pradžią turinys susisiekite  
Teismų praktika bendrijų klausimais

DĖL SAVIVALDYBĖS NUOMOJAMŲ BUTŲ, KAI SUSIDARO SKOLOS

 

1.

"Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. T. y. vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013).

 

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininko teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017)."

 

Detaliau: BYLA E2A-334-343/2020 (teigaimas sprendimas)

 

2.

"Be to, tai, kad už komunalines paslaugas pareiga atsiskaityti tenka buvo nuomininkei patvirtina teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 3 punkto 1 papunktyje numatyta, kad už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, daugiabučiuose namuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai atsiskaito daugiabučio namo savininkų bendrijai, jeigu daugiabučiame name įsteigta ir įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrija, sudariusi sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis bei elektros energiją tiekiančiomis įmonėmis, vadovaudamasi bendrijos priimtais sprendimais, paskirsto namo patalpų savininkams ir nuomininkams mokesčius už komunalines paslaugas ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms ir atsiskaito su komunalinių paslaugų teikėjais bei elektros energijos tiekėjais".
 

Detaliau: BYLA E2A-672-601/2020 (neigiamas sprendimas)

 

 

DĖL BENDRIJOS PIRMININKO SAVANORIŠKOS VEIKLOS

 

"Bendrija savanoriškos veiklos organizatore yra pagal Lietuvos Respublikos Savanoriškos veiklos įstatymo 6 dalies 9 punktą (kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams)."

 

Detaliau žr.: BYLA I-276-437/2014.

 

 

 

 

ATSAKOMYBĖS SUBJEKTAS ŽALAI ATLYGINTI - BENDRATURČIAI, O NE BENDRIJA

 

Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką dėl buto užliejimo dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimo, prašė ją priteisti iš DNSB. Atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija.

 

Plačiau komentuoja advokatas Gediminas Pocius, žr. čia.

 

 

JOKS FIZINIS ASMUO NEGALI BŪTI VERČIAMAS PRIKLAUSYTI KOKIAI NORS BENDRIJAI (trumpai, kaip keitėsi nuostatos)

<...>

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995-12-19 redakcija) 16 straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo (2000-06-20 redakcija) 27 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos (tokia nuostata buvo įtvirtinta ir 2002-03-22 įregistruotuose bendrijos įstatų 80, 81 p.). Ši įstatymo nuostata Konstitucinio Teismo 2000-12-21 nutarimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1, 2 dalims, konstatavus, kad joks fizinis asmuo negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, todėl tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. 2001-10-09 įstatymu Nr. IX-532 buvo panaikinta DNSBĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatant, kad į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka (27 str. 2 d.), jog bendrijos nario teises ir pareigas patalpų savininkai įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos. <...>

 

Ištrauka iš bylos Nr. 2A-941-467/2012.

 

 

AR GALI SAVININKAS NE BENDRIJOS NARYS GAUTI BENDRIJOS DOKUMENTŲ NUORAŠUS, INFORMACIJĄ APIE PASLAUGAS IR MOKĖJIMUS IR KT.

 

<...>

Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 23 d. nutarime konstatavo, kad bendrijos įsteigimas nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime punkte taip pat konstatuota, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali ir nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Atsižvelgiant šias teisės aktų nuostatas, ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui <...> gyvenamojo namo <...> atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akto <...>, valdybos nutarimo <...>, <...> savininkų susirinkimo protokolo nuorašus, <...> sutarčių su paslaugas tiekiančiomis įmonėmis nuorašus <...> yra tenkintini

<...>

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas įtvirtina 23 str. 1 d. įtvirtina duomenų subjekto teisę žinoti (būti informuotam) apie savo asmens duomenų tvarkymą bei susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, o taip pat į LR CK 4.82, 4.83, 4.85, 4 76 str. įtvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų teisės, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę gauti informaciją apie jam suteiktas paslaugas, jo mokėjimus už paslaugas, jam apskaičiuotas kompensacijas, o taip pat ir informaciją apie tai pagal kokius duomenis yra fiksuojamas sunaudoto šalto ir karšto vandens kiekis, kokia tvarka skaičiuojamas cirkuliacinio vandens mokestis, todėl trečias, ketvirtas ir penktas ieškinio reikalavimai yra tenkintini.

Kaip buvo minėta, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas įtvirtina 23 str. 1 d. įtvirtina duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, tačiau to paties įstatymo 30 str. 1 d. numato duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo pareigą įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Šia įstatymo norma yra siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą ir iš jo kylančią asmens teisę į privatumą (Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime pažymėjo, kad asmens teisė į privatumą apima privatų, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas atsakovui pateikti atsakovo turimus dokumentus bei informaciją apie kitus asmenis yra nepagrįstas. Todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti dokumentą, liudijantį bendrasavininkės E. M. <...> skolos apmokėjimo faktą <...> yra netenkinamas.

<...>

Plačiau apie tai žr.www.eteismai.lt čia: BYLA 2-83-817/2010.

 

DĖL MOKESČIŲ PASKIRSTYMO PROPORCINGOMIS DALIMIS - AT IŠAIŠKINIMAS

 

CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.

 

Plačiau skaitykite čia: Civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009.