Ketvirtadienį buvo pristatytas naujas renovacijos projektas – pirmojo Lietuvoje daugiabučio namo renovacija siekiant energinio efektyvumo klasės A+. Parodomasis projektas bus įgyvendintas Vilniuje, Latvių gatvėje, numeriu 54 pažymėtame daugiabutyje. Plačiau apie tai skaitykite "Delfi.lt" paskelbtame straipsnyje čia.

Seime svarstomos įstatymo pataisos, be kita ko, numato gyventojams teikti išsamesnę informaciją apie bendrijos veiklą, dažniau rengti jos susirinkimus, tačiau kai kurie parlamentarai abejoja, ar teisingai bus paskirstytos sukauptos renovacijos lėšos, jei didelė bendrija skiltų. Plačiau apie tai - "Dina.lt" straipsnyje čia.

Tauragės V.Kudirkos g. 5 daugiabutyje gyvenantis Algis S. dalį koridoriaus savavališkai prisijungė prie savo buto. Tuo nepatenkinti kaimynai kreipėsi į savivaldybę, šios atstovai – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Tačiau kaimyno savivale pasipiktinę gyventojai iš šių institucijų nieko nepeš, nes koridoriuje sumūrijus pertvarą nebuvo pakeistos nei pastato laikančiosios konstrukcijos, nei jo išvaizda. Patalpų bendrasavininkiams pasiūlyta kreiptis į teismą. Detaliau apie tai skaitykite www.krjeris.lt paskelbtame straipsnyje čia.

Vienintelis pasiteisinimas, kodėl liftas nedirba, – gedimas, dėl kurio nebegalima užtikrinti maksimalaus gyventojų saugumo, teigia Aplinkos ministerijos atstovas Ramūnas Šveikauskas. Anot jo, visais kitais atvejais liftas privalo veikti.

„Ar liftų darbo laikas yra reglamentuojamas? Jei taip, kas už tai yra atsakingas?“ – teiraujausi LRT RADIJO klausytojas Valdas iš Rokiškio.

Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento būsto skyriaus vedėjo R.Šveikausko, lifto paskirtis yra kelti žmonės ir krovinius visą parą, todėl darbo laikas jiems nėra nustatomas.

„Liftas turi tarnauti žmonėms. Jam keliami specialūs techniniai reikalavimai, kurie svarbūs dėl saugumo, tačiau tvarkingas liftas privalo būti pasiekiamas visiems, ypač negalią turintiems gyventojams“, – aiškina specialistas. Be to, lifto priežiūrą reglamentuoja teisės aktai, tad bendrija negali savavališkai nuspręsti sustabdyti lifto veikimą: „Liftų naudojimo ir priežiūros taisyklės yra patvirtintos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, todėl bendrija ar jos nariai negali spręsti lifto naudojimo ir eksploatavimo klausimų.“

Daugiau apie tai skaitykite www.15min.lt čia.

Gabrielė Pastaukaitė, www.etaplius.lt

Pakvietęs į svečius, verslininkas Remigijus Nemira vaišina lašiniais ir duona. „Esu paprastas – kaip ir daugelis šiauliečių“, – sako jis. Būtent ši kraštiečių savybė traukia vėl ir vėl sugrįžti į Šiaulius, nors R. Nemira daugiau nei 10 metų gyvena Vilniuje. Maždaug tiek pat metų klesti ir jo verslas, prasidėjęs nuo paprasto atsitiktinumo – į rankas pakliuvusios stogdengio vizitinės kortelės.

Žiemai ir toliau „šiepiant šalčio dantis“ su nerimu laukiame sąskaitos už šildymą. Išlaidos už šilumos suvartojimą sudaro apie 80 procentų visų būsto energijai skirtų išlaidų. Kaip galime padidinti šilumos vartojimo efektyvumą ir sumažinti šildymo sąskaitas?

Plačiau apie tai - "Delfi.lt" paskelbtame straipsnyje čia.

Dėl vasario mėnesį į Lietuvą atkeliavusio šalčio, daugiabučių gyventojai sulauks kiek didesnių sąskaitų už šildymą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje didžioji dalis daugiabučių - seni ir prastos būklės, nesandarūs, tad ir suvartojamos šilumos kiekis juose - kas didesnis negu galėtų būti.

Plačiau apie tai skaitykite www.tv3.lt paskelbtame straipsnyje čia.

Vilniaus savivaldybė skatina vilniečius pasitikrinti, ar jie nepermoka už atliekų tvarkymo paslaugas. Aiškėja, kad kai kurių Vilniaus daugiabučių gyventojams taikomi atliekų tvarkymo tarifai viršija nustatytas maksimalias ribas, o pati savivaldybė tokius daugiabučių namų administratorių ir bendrijų veiksmus gali išaiškinti tik su vilniečių pagalba.

Sausio mėnesį į savivaldybę kreipėsi Žvėryne, Elnių g. esančio daugiabučio namo gyventoja, klausdama dėl jos mokamo atliekų tvarkymo mokesčio, kuris siekia 0,44915 Eur / kv. m be PVM per mėnesį. Po to, kai savivaldybė kreipėsi į mokesčius apskaičiuojančią bendrovę, šis mokestis buvo sumažintas penkis kartus – iki 0,09 Eur/ kv. m be PVM per mėnesį.

„Atliekų tvarkymo mokestis negali viršyti 2016 m. gegužę Vilniaus miesto tarybos sprendimu nustatytos maksimalios ribos – 0,09 Eur / kv. m. Deja, pagal dabartinę tvarką savivaldybė neturi teisės reguliuoti dvišalių sutarčių, kurias su atliekų vežėjai. Tad konkrečius piktnaudžiavimo atvejus galime išsiaiškinti tik gyventojams patiems informavus savivaldybę. Todėl raginame gyventojus, abejojančius dėl jiems apskaičiuojamo mokesčio už atliekų tvarkymą, netylėti ir kreiptis į mus“, – Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis.

"...gaisrininkų automobiliams reikia mažiausiai 3,5 metro tarpo, kad galėtų privažiuoti prie nelaimės objekto. O jei tenka panaudoti kopėčias, laisvas plotas turi būti ne mažesnis nei 6 metrai", - rašoma straipsnyje apie problemas, su kuriomi susiduria ugniagesiai, atvykę gesinti gaisro duagiabutyje. Paskaitykite apie tai daugiau "Lrytas.lt" svetainėje čia.

Šiauliuose įsikūrusios daugiabučių namų bendrijos jaučiasi skriaudžiamos draudimo bendrovės. Draudikai įsigudrino be didelių ceremonijų apdrausto buto savininkų patirtą žalą perkelti ant pačių gyventojų pečių. Apmokėję buto savininkų nuostolius, draudikai pareikalauja tą pačią sumą jiems sumokėti iš bendrijos lėšų. O bendrijos lėšos – tai juk tų pačių gyventojų pinigai... Į redakciją kreipėsi dviejų bendrijų pirmininkai. Jie stebisi, kad butų gyventojai moka draudimo įmokas, o vėliau iš pačių suneštų į bendrijos kasą lėšų turi padengti draudimo bendrovei iš jos gautą išmoką. Draudiko atstovai kategoriški – namo savininkai privalo rūpintis pastato būkle, o jei nenori mokėti, tegul bendrijos... draudžiasi savo civilinę atsakomybę.

Plačiau apie ginčus dėl pelėsio skaitykite www.snaujienos.lt čia.