Naujos redakcijos įstatymas numato 100 proc. apmokėti išlaidas daugiabučio atnaujinimo projektui parengti, jo įgyvendinimui administruoti ir statybos techninei priežiūrai, taip pat kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Šią paramą numatoma teikti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis. 

Kadangi daug dėmesio skiriama namų renovacijos kokybei, Vyriausybė įpareigota patvirtinti daugiabučių atnaujinimo projektų vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros tvarką, kuri ne tik išsamiau aptars jų vertinimo procedūras, bet ir reglamentuos, kaip koordinuojami renovacijos procese dalyvaujančių priežiūros institucijų veiksmai. 

Visiškai nauja nuostata – tai, kad daugiabučiams, kuriuos šiluma aprūpina kelis namus aptarnaujantis šilumos punktas, sudaromos sąlygos įsirengti individualų šilumos punktą. Dėl to sumažėtų patiriami šilumos energijos namui šildyti nuostoliai ir, suprantama, gyventojų išlaidos už šildymą. Lietuvoje yra apie 3 tūkst. tokių daugiabučių namų. Jų savininkams bus teikiama papildoma valstybės parama kompensuojant iki 10 proc. šių priemonių įgyvendinimo kainos. 

Patikslinus įstatymą, sudaromos galimybės į daugiabučių namų atnaujinimo procesą įtraukti ir privatų kapitalą. Bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, įsteigtas Rizikos pasidalinimo fondas. Į jį, taikant finansų inžinerijos priemonių ir garantijų mechanizmo derinius, numatoma pritraukti apie 500 mln. eurų. 

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, daugiabučių namų atnaujinimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Vyriausybės programos įgyvendinimo planas numato kasmet įgyvendinti ne mažiau kaip 500 daugiabučių modernizavimo projektų. 

aplinkos ministerijos informaciją.