Individualių namų (taip pat ir dvibučių) savininkų bendrijas steigiame vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Šiame įstatyme nurodyta, kad vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, priskiriami kitos paskirties pastatams. Kartais bendrija steigiama numatant sukurti ir turėti bendrojo naudojimo objektų.

Indvidualių namų ir dvibučių namų Lietuvoje statoma nemažai, o pastaruoju metu jų savininkai vis dažniau buriasi į bendrijas, kodėl? Dažniausi motyvai yra du:

1. Skubios pagalbos steigiant individualių namų savininkų bendriją prašoma, kai individualių namų kvartalo statytojas (investuotojas) pasiūlo namų savininkams perimti valdyti tam tikrus inžinerinius tinklus, ir toks būdas tikrai pasiteisina. Bendrija yra juridinis asmuo, galintis visų savininkų vardu įsigyti tam tikrus objektus, galintis organizuoti ir užtikrinti savininkų naudojimosi tais objektais procesą, taip pat ir tų objektų priežiūrą.

2. Kai namus įsigiję savininkai pamato, kad jie turi ne tik savo asmeninių, bet ir bendrų su kitais kaimynais intersų, o kartu - ir bendrų pareigų, kyla natūralus noras trėti bendrą valdymo organą, o bendrija tam puikiai tinka. Bendrija gali atstovauti savininkams, gindama jų interesus, santykiuose su kitomis organizacijomis (valstybinėmis ir privačiomis), gali savininkų vardu derėtis, pasirašyti sutartis ir panašiai. Be to, bendrijoje sėkmingai organizuojami visų savininkų propocingo finansinio prisidėjimo bendriems reikalams klausimai, o jeigu reikia - ir greiati išieškomos skolos (nebereikia vaikščioti su ištiesta ranka prašant kaimynų prisidėti prie vieno ar kito bendro projekto).

Taip, gyventojai, kurie įsigijo būstus komercinės paskirties daugiabučiuose pastatuose, gali steigti bendrijas, tačiau įsigiję komercinės paskirties butus jie rizikuoja būti apmokestinti didesniais mokesčiais. Plačiau apie tai skaitykite  Linos Mrazauskaitės straipsnyje "Pasitikrinkite, ar jūsų butas ne viešbutis? Gresia rimti nemalonumai", paskelbtame "Lzinios.lt" čia.

Ko reikia, kad namai būtų šilti, patogūs ir pigiai išlaikomi? Atsakymas paprastas – ūkiško ir protingo šeimininko. Jeigu toks nesate, samdote profesionalą, kuris moka taisyti prakiurusius vamzdžius, lopyti kiaurą stogą, šiltinti sienas ir pakabinti radiatorių ten, kur jo labiausiai reikia. Ar samdyti tokį specialistą yra išeitis?

Straipsnį apie tai galite paskaityti naujienų portale "Delfi.lt" čia.

P.S. Beje, atkreipiant dėmesį į straipsnio pavadinimą, vertėtų nepamiršti, kad yra ir trečias variantas - kai namą valdanti bendrija samdo administruojančią įmonę, prižiūri ir kontroliuoja jos darbą.

"Ko gero, ne visi žino, kad Vilniaus daugiabučių gyventojams, namo bendrijos steigimas nieko nekainuoja. Sostinės savivaldybė apmoka visas su namo savininkų bendrijos kūrimo klausimais susijusias konsultacijos bei paslaugas", - taip buvo anonsuojama 2047 03 18 LRT radijo laidos "Ryto garsai" viena iš temų. Komentarus apie bendrijų steigimą galite paklausyti šios laidos įraše nuo 1:04:23 min. čia: http://lrvab.lrt.lt/lt/archive/36445/

Konsultuojant steigiančius bendrijas kaupiasi bendroji patirtis, kuria dalinamės. Vakar Vilniuje vyko vieno namo steigiamasis bendrijos susirinkimas. Šį namą administruojančios įmonės vadovas klaidino bendriją steigiančius to namo savininkus. Įsitikinęs, kad steigiamajame susirinkime yra kvorumas (atvyko daugiau nei pusė savininkų) ir pamatęs, kad dauguma nubalsavo už bendrijos steigimą, jis pradėjo įtikinėti žmones, kad sprendimas yra neva neteisėtas, nes balsavo ne visų savininkų dauguma, o tik dalyvaujančiųjų dauguma.

Jeigu butas nuosavybės teise priklauso nepilnamečiui, visas šio nepilnamečio teises/pareigas įgyvendina abu tėvai (nebent tėvai išsituokę ir globa nustatyta vienam iš jų arba kuriam nors iš tėvų apribota tėvystė/motinystė). Tad ir bendrijos steigiamajame susirinkime turėtų dalyvauti abu tėvai, jie abu turėtų pasirašyti ir dalyvių sąraše.

Juridinių asmenų registro nuostatai

Reikalavimai juridinio asmens pavadinimui ir laikinas pavadinimo
įtraukimas į Registrą
 

73. Juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.39 ir 2.40 straipsniuose, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

74. Steigiamas juridinis asmuo, juridinis asmuo, filialas ar atstovybė šiais atvejais turi gauti šiuos leidimus (sutikimus):
74.1. jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas, – teisingumo ministro leidimą vartoti valstybės pavadinimą;

74.2. jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“, – rašytinį Katalikų Bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimą.

"Žinių radijo" laidoje kalbėjęs bendrijos pirmininkas Vaidas pabrėžė, kad bendrija skiriasi nuo administratoriaus tuo, kad nesiekia pelno, ir teigė, kad įsteigus bendriją jo namo gyventojai (108 butai) per metus suataupo 70 000 litų arba daugiau nei 20 tūkst. eurų. Viso pokalbio galite pasiklausti čia.

Steigiant vieną Vilniaus miesto daugiabučio namo savininkų bendriją kilo neaiškumų dėl buto savininko registravimo steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše. Tas savininkas - užsienio šalies pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje. Notarų biurui pateikėme klausimą, kokį dokumentą registruoti - jo užsienietišką pasą ar leidimą gyventi mūsų šalyje. Atsakymas - galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje.