"Artėjant šildymo sezonui kai kurių daugiabučių gyventojai pastebėjo pranešimus, kuriuose nurodoma, kad jiems „reikia“ atlikti skaitiklių patikrą. Tačiau specialistai pataria neskubėti mokėti keliasdešimt eurų ir pirmiau išsiaiškinti, ar tai nėra bandymas pasipinigauti jų sąskaita." - rašoma "Delfi.lt" publikuotame straipsnyje. Rekomenduojame jį paskaityti (galite pasižiūrėti čia), jeigu jums ši informacija aktuali.

Konkretų atvejį apie tai, kaip užsispyręs kaimynas neįsileido į savo butą remontuoti kanalizacijos vamzdžių (bendrojo naudojimo objektas), aprašė "Lietuvos ryto" žurnalistė Vėjūnė Inytė straipsnyje, kurį galite paskaityti čia.

Visiems daugiaubučių namų gyventojams patarimas būtų - geranoriškai leisti remontuoti bendrojo naudojimo objektus, esančius privačiame bute, neverta gaišti laiką ir švaistyti lėšas, ieškant sprendimų per teismus ir anstolius.

Primename, kad pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (2 str.) pastato bendrojo naudojimo objektai yra:

Bendrijų įstatymas numato, kad bendrijos pirmininką renka, iš pareigų atšaukia, tvirtina jo pareigybės aprašymą ir nustato darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (numatytais atvejais - įgaliotinių susirinkimas). Pirmininkas renkamas įstatuose numatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. 

Žinoma, kasdien netikriname kalendoriuje, ar kadencijos pabaiga jau atėjo, ypač jeigu pirmininkas dirba atsakingai ir visi tuo patenkinti, tačiau susirinkimuose verta pasitikslinti, kada bus laikas organizuoti naujus rinkimus, o pirmininkui ypač turėtų rūpėti, kad jo einamos pareigos būtų patvirtintos pagal teisės aktų reikalavimus.

Anot Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovo Liudo Ramanausko, pagrindinė problema, su kuria susiduria daugiabučių namų bendrijos – žemės klausimas. Kaip rašoma www.snaujienos.lt publikuotame straipsnyje net ir geros žmonių iniciatyvos, jeigu jos įgyvendintos be savivaldybės pritarimo, gali būti baudžiamos.

Savivaliauti, žinoma, negalima, bet norime atkreipti dėmesį į tai, kad bendrijos yra juridiniai asmenys, kurie gali išsinuomoti žemės sklypus, ir kad Vilniaus savivaldybėje tokių atvejų tikrai yra. Apie konkretų pavyzdį galima paskaityti čia.

Telšių daugiabučio namo gyventojų patirtis rodo, kad didesnių nei įprastai sąskaitų iš karto apmokėti nereikėtų. Kaip rašoma tzinios.lt portale paskelbtame straipsnyje, nustebę, kodėl gegužės mėnesį už "gyvatuką" buvo priskaičiuota didesnė suma, kaimynai sušaukė susirinkimą, pasitarė ir ėmė ieškoti paaiškinimo.

Visiems maloniau namo grįžti švara ir gėlėmis kvepiančia laiptine, o jeigu joje dar ir paveikslai arba meniškos nuotraukos iškabintos - tai ir ir pats gali pasigrožėti, ir svečiams parodyti. Kodėl gi ne? Jeigu kaimynai susitaria ir neprieštarauja ir jeigu autorius sutinka, kopimas laiptais gali virsti kultūrine atgaiva po darbo pailsusiai sielai. Panevėžiečių patirtis įkvepianti - apie tai galite paskaityti portale sekunde.lt publikuotame straipsnyje.

Bendrijų pirmininkai ir buhalteriai šių metų sausį dalijosi informacija apie telefonu jiems skambinusius neaiškius asmenis, melagingais pokalbiais bandžiusius išgauti banko sąskaitų numerius ir panašius duomenis, o liepos mėnesį sukčiai vėl ėmė atakuoti bendrijas.

Perduodamas namą valdyti bendrijai, administratorius privalo:

1. per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savivaldybei, patalpų savininkams ir perimantiems namo valdymą su namu susijusios veiklos ataskaitą;