Jos teigimu, steigiantiems bendrijas ypač aktualūs patarimai dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų taikymo. Paaiškinus, kokius veiksmus, kaip ir kada reikės padaryti, iniciatoriai susidaro veiksmų planą ir žingsnis po žingsnio siekia tikslo. Didelė paskata bendrijas steigti būtent dabar – sostinės savivaldybės skiriama kompensacija bendrijos registravimo išlaidoms padengti.

Bendrijos steigimo iniciatoriumi gali būti vienas ar keli daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai, tačiau bendrija įsteigiama tik daugumos sprendimu, todėl iniciatoriai pirmiausiai turi  pasikalbėti su kaimynais ir surinkti bendrijai pritariančių savininkų parašus, toks reikalavimas įtvirtintas ir Bendrijų įstatyme.

„Pritariančiųjų sąrašas nėra tik formalumas. Žmonės yra skirtingi, nuomonių gali būti įvairių, todėl labai naudinga pasitikrinti, kokio palaikymo galima tikėtis bendrijos steigiamajame susirinkime – jeigu jame dalyvaus daugiau nei pusė savininkų ir dauguma balsuos už bendrijos steigimą, sprendimas bus priimtas“, – aiškina Gintarė Janiškienė.

Susirinkimas. Nuotrauka Sauliaus Žiūros / Vilniaus miesto savivaldybės

Apie planuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą nustatytais terminais reikia pranešti namo administratoriui ir visiems savininkams, pastarieji taip pat turi būti iš anksto supažindinti su planuojama susirinkimo darbotvarke ir su bendrijos įstatų projektu. Pagal tam tikrus reikalavimus reikia registruoti steigiamojo bendrijos susirinkimo dalyvius, pravesti susirinkimą, įforminti sprendimus.

„Būna atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių neatitikimų teisės aktams, nesvarbu, kad žmonėms jie galbūt atrodė nereikšmingi, bendrijos steigimo dokumentų notaras netvirtina, ir procesą tenka vėl pradėti iš naujo. Žinant, kaip nelengva suburti ir sukviesti žmones į susirinkimą, tokie atvejai ypač apmaudūs“, – sako bendrijų steigimo konsultantė.

Ji teigia, kad didžiausią vienybę ir aktyvumą demonstruoja ir greičiausiai bendrijas įsteigia tie, kurie yra nusivylę esama padėtimi ir nori ją keisti, bet konsultacijų kreipiasi ir naujų daugiabučių savininkai, jausdamiesi tikrais savo namo šeimininkais jie nori užsitikrinti paslaugų kokybę, nori gyventi gražiai ir saugiai. 

„Neturėtų rankų nuleisti ir labai didelių daugiabučių namų gyventojai. Man teko konsultuoti namo, kuriame yra 180 butų, iniciatorius. Žmonės labai norėjo pokyčių, tad ir užduotis užsitikrinti kvorumą (susirinkime turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 91  savininkas) jiems netapo kliūtimi. Bendrija buvo įsteigta ir sėkmingai veikia“, – pasakoja Gintarė Janiškienė.

Bendrijos prižiūrimas namas Vilniuje. Nuotrauka Gintarės Janiškienės